Ingos Navickaitės-Drąsutės paroda „Pusiniai namai“ Kauno fotografijos galerijoje

Sausio 9 d., 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje vyks Ingos Navickaitės-Drąsutės parodos „Pusiniai namai” atidarymas.

Vilijampolė įkurta 1652 m., kai Jonušas Radvila pakvietė užsienio pirklius ir amatininkus atvykti į Kėdainius bei kuriamą Vilijampolę. Nuo pat XVIII a. pr. didžiąją dalį Vilijampolės miestelio gyventojų sudarė žydai. 1919 m. miestelis buvo prijungtas prie Kauno. Pastačius su miesto centru jungiantį tiltą, Vilijampolė ėmė keistis: 1918 ‒ 1940 m. plėtėsi pramonė, gyventojų sudėtis tapo mišresnė. Nemažai žemės reformos metu suformuotų naujų sklypų buvo paskirta besikuriantiems bežemiams, darbininkams, tarnautojams. Dėl to XX a. trečiajame dešimtmetyje imti statyti daugiausia 1–2 aukštų mediniai namai (būtent tada Vilijampolėje atsirado ir pusiniai namukai). Antrojo pasaulinio karo metais Vilijampolėje įkurtas žydų getas, 1943 m. rugsėjo 15 d. paverstas koncentracijos stovykla. Iš 37 000 Kauno žydų tik mažiau nei 3000 išgyveno Holokaustą.[1] [2]

Ingos Navickaitės-Drąsutės projektas „Pusiniai namai”, 2016 m. pradėtas nuo estetinio galvosūkio (ar namui nestinga antrosios pusės?), iki 2019 m. vis grįždavęs į Vilijampolės gatves ir kiemus, iš naujo permąstomas, apaugo kontekstais. Kompozicinis stygiaus pojūtis žvelgiant į tuščią erdvę šalia pusinių Vilijampolės namukų įtaigiai atliepia šios vietos išgyventą netektį, prarastą šio miesto istorijos pusę. Šiaip ar taip, tiek namukai, tiek jų gyventojai nepamiršta to, kas prarasta ‒ tą išgirsti galima net trumpame pokalbyje, per pertraukėlę tarp ūkio darbų.

Inga Navickaitė-Drąsutė (g. 1990 m.) – grafikos dizainerė, fotografė, iliustratorė. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete įgijo Taikomosios grafikos specialybės bakalauro ir magistrantūros diplomus, VDA KF Grafikos katedroje dėstė knygrišybos ir personažo dizaino vystymo disciplinas. I. Navickaitė-Drąsutė sukūrė tris autorines fotografijos knygas – „Bedančiai“, ,,Desentimental“ ir „Pusiniai namai“. Ji taip pat sukūrė dizainą R. Vikšraičio, V. Šontos ir kitų autorių leidiniams.

Pranešimas parengtas pagal Julijos Račiūnaitės tekstą.

Paroda veiks iki vasario 9 d.

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Parodos partneris: Kauno regioninis valstybės archyvas.

[1]  J. Šiaučiūnaitė–Verbickienė, Žydai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra : tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius, 2001, p. 796–797.

[2]  Bronius Kviklys. Vilijampolė / Mūsų Lietuva. T. 2. V.: Mintis. 1991. – 313 psl.