Ilgio mato METRO autoriui T. L. Buratiniui skirto bareljefo atidengimo iškilmės Vilniuje

Birželio 7 d., antradienį, 17 val., Katedros a. 4, Vilniuje, prieigoje nuo T. Vrublevskio g., vyks ilgio mato METRO autoriui T. L. Buratiniui skirto bareljefo atidengimo iškilmės. Valdovų rūmų muziejus nuo šiol primins dar vieną unikalią istoriją – mažai kas žino, kad ilgio mato terminas metras sukurtas XVII a. Vilniuje. Jo autorius yra Titas Livijus Buratinis (Tito Livio Burattini, 1617–1681) – italų kilmės fizikas, matematikas, geografas, egiptologas, architektas, išradėjas, diplomatas ir finansininkas. Vilniaus senamiesčio Rotary klubas pasiūlė įamžinti šią istoriją ir Vilniui – artėjančio 700 metų jubiliejaus proga dovanoja skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtą skulptūrinę kompoziciją.

Naująjį siūlomą ilgio matą T. L. Buratinis aprašė 1675 m. Vilniuje išleistoje knygoje „Misura universale“. Joje pirmą kartą paminėtas terminas metras kaip ilgio matas. Autorius universalųjį ilgio matą siūlė vadinti metro cattolico. Tai reiškė, kad jis turėtų būti naudojamas visuose katalikiškuose kraštuose.

„Metro terminą šiandien žino visas pasaulis, tačiau labai mažai žino, kad jis gimė ne kur kitur, o Vilniuje. Tai tikras faktas, kuriuo galime didžiuotis ir kurį reikia priminti pasauliui. Todėl ir gimė mintis, kad reikėtų tai įamžinti. Man regis, niekur pasaulyje nėra paminklo metrui, o Vilnius nuo šiol jį turės“, – sakė šio sumanymo autorius istorikas, laidų vedėjas Virginijus Savukynas.

„Vilnius ir Lietuvos sostinėje buvę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai XVII a. buvo kelių ryškių europinės kultūros fenomenų vieta. Jau baigiame apsiprasti su tuo, kad pirmosios operos čia buvo parodytos anksčiau, nei Londone ar Paryžiuje. Jau žinome, kad čia dirbo Šv. Petro baziliką Vatikane statę meistrai. O šiuokart Valdovų rūmų muziejaus bičiulis, įžvalgus istorikas ir talentingas publicistas Virginijus Savukynas atrado dar vieną pasaulinės reikšmės faktą. Nuo šiol pasaulis turi žinoti, kad šiuolaikinio metro idėja gimė XVII a. antrosios pusės Vilniuje, ką tik nusiaubtame maskolių tvano ir pamažu atsigaunančiame. Šį faktą visiems primins Vilniaus senamiesčio Rotary klubo padovanotas puikus bareljefas, sukurtas menininko Martyno Gaubo. Skulptūrinė kompozicija papuoš Valdovų rūmų sieną ir taps svarbiu jaukios aikštės ženklu. Valdovų rūmų muziejaus, vilniečių ir sostinės svečių vardu nuoširdžiai dėkojame idėjos autoriui, dosniems mecenatams ir skulptoriui už prasmingą bei įspūdingą dovaną, įprasminančią Vilniaus miesto 700 metų sukaktį“, – pažymėjo Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

1665 m. T. L. Buratinis apsigyveno Vilniuje. Jam buvo pavesta vadovauti ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos Brastos, Krokuvos bei Ujazdovo monetų kalykloms. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos valdymo laikais (1648–1668), po XVII a. vidurio karų, Lietuvos monetų kalykla vėl buvo atidaryta ir veikė nusiaubtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje. Čia 1664–1666 m. kaldinti variniai šilingai (vadinti boratinkomis), auksinės ir sidabrinės monetos. Per archeologinius tyrimus greta šios vietos, Valdovų rūmų II oficinos pietiniame gale, buvo rasti Monetų kalyklos, kuriai vadovavo T. L. Buratinis, pastato pamatai, 2 tūkst. varinių šilingų, jų ruošinių bei atraižų. Bareljefas metro kūrėjui bus atidengtas kaip tik greta tos vietos, kur prieš pustrečio šimto metų veikė monetų kalykla.

T. L. Buratinis buvo garsus tų laikų išradėjas, tikras šiaurės Leonardas da Vinčis. Jis sukonstravo ir skraidančio aparato modelį, kurį pavadino Skraidančiu drakonu. Domėjosi astronomija ir optika, buvo įsirengęs lęšių šlifavimo dirbtuves, kūrė teleskopus. T. L. Buratinis Varšuvoje statė arba remontavo karališkąsias Kazimiero ir Ujazdovo rezidencijas, įrengė tiltą per Vyslą. Be to, T. L. Buratinis sukūrė ir skaičiavimo mašiną, kurią padovanojo Toskanos didžiajam kunigaikščiui Leopoldui Medičiui.