Grupinė paroda „Kūrybos sujungti“ Dailininkų sąjungos galerijoje

Rugpjūčio 28 d., ketvirtadienį, 17 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma paroda „Kūrybos sujungti“, kurioje pristatomi Emilijos Liobytės-Vilutienės, Emilijos Balas, Nijolės Ingelevičiūtės-Vilutienės, Jono Vilučio, Kristupo Vilučio ir Mikalojaus Povilo Vilučio kūriniai. Paroda veiks iki spalio 3 d.

Moksliškai turbūt tai būtų galima įvardinti paveldimumu, literatūriškai – kūrybine prigimti, tačiau menininkų gyvenimuose galima įžvelgti tam tikrų sutapimų, kartais virstančių savotiškomis tendencijomis. Jų esmė slypi tame, kad viena meniška asmenybė neretai gimdo ar augina (perkeltine, o ir tiesiogine, prasmėmis) kitas kūrybingas natūras. Tokia yra ir Vilučių giminė. Prisimintinas Kauno meno mokyklos ir Vilniaus dailės akademijos diplomantas Jonas Vilutis (1907–1978) – tapytojas, scenografas, Vaidilos ir dramos (dabar – Lietuvos nacionalinis dramos) teatrų, Radijo ir televizijos komiteto dailininkas, jo sutuoktinė Emilija Liobytė-Vilutienė (1916–1955) – skulptorė, piešėja, iliustratorė, tų pačių Vaidilos ir akademinio dramos, taip pat lėlių teatrų dailininkė. Vyresnė Emilijos sesuo Aldona (1915–1985) tapusi tikra Vilniaus legenda. Čia gimusi ir augusi, studijavusi dar S. Batoro universitete, ji kūrė kaip rašytoja (daugiausiai vaikų), dramaturgė, vertėja, aktorė (vėlgi Vaidilos ir dramos), svarbiausia – kad įvairių okupacijų ir negandų laikais – tikra Miesto siela, lietuviškosios jo dvasios ugdytoja ir puoselėtoja. Šios dinastijos antrosios kartos atstovais laikytini gerai žinomi Nijolė Ingelevičiūtė-Vilutienė ir Mikalojus Povilas Vilutis (o ir šio brolis Kristupas). Abu tuometinį Valstybinį dailės institutą baigę grafikos meistrai, piešėjai, iliustratoriai. Mikalojus – dar ir tapytojas, skulptorius bei, be abejo, rašytojas, taip pat ilgametis Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, profesorius. Šeimos „blaškymosi“ tarp dailės ir teatro (aktorystės) estafetę perėmusios ir sutuoktinių dukros – Emilija Balas (studijavusi grafiką, pastaruoju metu kaip savo raiškos būdą yra pasirinkusi tapybą) ir Aldona, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, o ir pastarosios sūnus Šarūnas Rapolas Meliešius, beje, dirbantis LNDT, su kurio scena buvo susiję ir jo proseneliai.

Tad iš tiesų – egzistuoja toks fenomenas Lietuvos meno ir kultūros lauke, kurį galima įvardinti „Vilučių klanu“. Perfrazuojant Mikalojų Povilą, tiesiog galima konstatuoti, kad Lietuvos kultūros lauke egzistuoja toks reiškinys kaip „vilutizmas“ – savotiškas meninis judėjimas, stilius, kryptis, ar tiesiog dvasinė būsena, kuriai atstovauja vienai giminei, vienai šeimai priklausančios kūrybingos asmenybės.

Taigi, paroda KŪRYBOS SUJUNGTI yra savotiškas meninis tyrimas, tiksliau – bandymas pasiaiškinti, kas ir kaip sukuria, suformuoja ir sujungia menininkus, kurie yra dar ir šeimos nariai, artimieji, giminės. Kokios matomos ar nematomos gijos sunarplioja juos į vieną neišraizgomą rezginį, kurį būtų galima pavadinti menininkų planeta ar kūrėjų visata? Pagrindo tam yra suteikusios jau dvi – Kaune ir Šiauliuose – pastaraisiais metais vykusios trijų menininkių (dviejų Emilijų ir Nijolės) parodos. Pastaroji ekspozicija yra šio pasakojimo tęsinys, kurio esminis tikslas yra priminti ir prisiminti, aktualizuoti ir išsaugoti, išlaikyti aktualumą. Kita vertus, visą šį projektą galima traktuoti kaip kūrybišką kūrybingos giminės susitikimą. Šiais metais minime septyniasdešimtąsias netikėto Emilijos Liobytės-Vilutienės išėjimo iš mūsų pasaulio metines. Kaip ir dera, giminės tokiomis progomis labai dažnai, tiesiog besilaikydamos tradicijų, susiburia, kad atmintų ir prisimintų, pagerbtų.

Tad ši paroda yra ir apie Vilniaus legendas bei jų pagimdytą kūrybinę atmosferą, įvairų ir pozityviai skirtingą vienos šeimos, tos pačios giminės kūrybiškumą. Pristatomi šeši Vilučių šeimos atstovai (akivaizdu, kad jų gali būti ir daugiau – tad akstinas bendroms ateities parodoms irgi yra). Vieni plačiau, išsamiau, kiti – lakoniškiau (tikintis ir žinant, kad „vilutizmams“ skirtų parodų dar bus ne viena ir ne dvi). Derama pagarba ir dėmesys atiduodamas Emilijai Liobytei-Vilutienei, visą savo aplinką inspiravusiai ne tik prigimtiniu talentu ir meniniu jautrumu, bet ir kūrybišku įvairiapusiškumu. Iš jos ne vienas iš Vilučių yra paveldėjęs, perėmęs platų akiratį, į kurį patenka įvairios kūrybinės sritys ir šakos. Parodos kuratorius siekė ekspozicijai suteikti šeimos albumo, kurį vartant dėmesys fokusuojamas į įvairias ir netikėtas kūrybinio gyvenimo detales, charakterį. Žiūrovą norėta pakerėti vaizdų kaita ir įvairove, jų kaleidoskopiška kaita ir labirintiškais ėjimais skirtingais keliais. Kartais atrodanti nereikšminga smulkmena, nuotraukoje matomas niuansas išduoda apie žmogų daugiau nei išsamiausios studijos. Apibendrinant ir dailėtyriškai į „vilutizmus“ žvelgiant formaliuoju aspektu, viską trumpai galima charakterizuoti taip: „impresionizmas (Emilija Liobytė) + realizmas (Jonas Vilutis) + ekspresionizmas (Nijolė Vilutienė) + pop menas (Emilija Balas) ir šiek tiek, ar net gausokai siurrealizmo (Mikalojus Povilas Vilutis, Kristupas Vilutis) = vilutizmai“.

Parodos kuratorius: dr. Vidas Poškus

Projektą vykdo Vilniaus rotušė

Projekto partneriai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Dailininkų sąjungos galerija, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Galerijos darbo valandos: II–V 12–19 val., VI 12–17 val.
Parodos lankymas – nemokamas