Gražiausia Vilniaus meilės istorija atgimsta parodoje „Slapta meilė“

Visų laikų Vilniaus megažvaigždė Barbora Radvilaitė. Aistringas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Ir jų meilės istorija – seksualiausia Vilniaus istorijos dalis, daugiau kaip 500 metų viliojanti menininkus ir kūrėjus. Viena iš jų – mados dizainerė, tarpdisciplininė menininkė, kultūros projektų organizatorė Julija Janus subūrė bendraminčius ir pamėgino legendą išversti į šiuolaikinę kalbą.

Balandžio 27 dieną 19 valandą Vilniaus Rotušėje bus atidaryta paroda „Slapta meilė“. Šiuolaikinio dizaino kūrinių kolekcijoje atsikartoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės meilė, spindesys, prabanga, paslaptys, atodūsiai, skoniai ir kvapai. Visa tai virsta simboliniu Vilniaus – romaniškiausio Europos miesto – kodu. Svarbia Vilniaus ir visos Lietuvos tapatybės dalimi, kur šalia galios, kovos ir politikos visada egzistuoja meilė.

„Slaptos meilės“ idėja menininkei Julijai Janus kilo 2018 metais, kai Vilnius buvo įtrauktas į

UNESCO Pasaulio paveldo romantiškosios Europos maršrutą. Sukūrusi kultūros startuolį „Slapta meilė“, ji žingsnis po žingsnio keliavo iki tą patį pavadinimą gavusios dovanų ir dizaino objektų kolekcijos, kuri mums visiems leidžia prisiliesti prie istorijos, suteikti jai naują formą ir perkoduoti ją į šiuolaikinę dizaino kalbą.

Kolekcija „Slapta meilė“ – tai šiuolaikinės romantinės Vilniaus dizaino krypties kodas, atgimstantis dizaino ir meno kūriniuose. Tai šiltas ir romantiškas Vilniaus atodūsis, iš naujo įspaustas į šiandienos žmonių lūpas.

1543 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto širdį pavergė turtingiausios Lietuvos kunigaikštystės šeimos dukra, jauna našlė Barbora Radvilaitė-Goštautienė. Abipusiam jausmų įteisinimui labiausiai nepritarė jaunojo kunigaikščio tėvai karalius Augustas Senasis ir karalienė Bona Sforca bei  Lenkijos didikai. 1547 metais pora slapta susituokė Vilniaus arkikatedros Karališkojoje koplyčioje. Nuo to laiko Barbora tapo viena reikšmingiausių Vilniaus ir Krokuvos asmenybių  įvairiuose visuomenės sluoksniuose.

Istoriniai šaltiniai byloja, kad Žygimantas Augustas, tapęs Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, viešai paskelbė apie savo vedybas su Trakų vaivados Stanislovo Goštauto našle Barbora Radvilaite-Goštautiene. Lietuvos bajorija buvo šokiruota, tačiau priėmė šią žinią santūriai. Visai priešingai ši žinia sutikta Lenkijoje – Žygimantui Augustui teko atlaikyti sunkias batalijas su karalystės bajorijos vadovais.

Mados ir kultūros ikona – kunigaikštienė buvo pripažinta ir karūnuota Lenkijos karaliene. Tačiau jos gyvenimas, it trisdešimtmečio nesulaukusios roko žvaigždės, baigėsi tragiškai. Karalienė mirė praėjus penkiems mėnesiams po karūnavimo. Nors ši istorija vyko prieš beveik penkis šimtus metų, jos aktualumas nūdienose neblėsta: mes išgyvename tą patį asmeninės laisvės siekį, jausmų ir pragmatiškumo konfliktą, valdžios įtaką, patiriame stresą ir įtampą. Tačiau šviesa ir grožis nugali visas negandas…  Barboros, itin drąsios moters, portretą kūrė visų epochų menininkai. 2019 metais nutapytas Miglės Kosinskaitės Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės viso ūgio portretas tapo kultūros startuolio „Slapta meilė“ atpažinimo kodu.

Parodą „Slapta meilė“ kartu su Julija Janus ir „Go Vilnius“ kūrė stiklo kūrėja Unda Prisca, stiklo menininkas  Remigijus Kriukas, mados dizainerė Andra Jatautienė, grafikos dizaineris Gajus Eidiejus, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos drabužių konstravimo ir siuvimo studijų skyrius, augalinio vaško gamintojai „Flamera“, patalynės kūrėjai „Decoflux“, „De Ribas Jewellery“ juvelyrai, saldainių fabrikas „Rūta“, „Art-on“.

Parodos sumanymą padėjo įgyvendinti Lietuvos kultūros taryba, parodos architektas Gediminas Stoškus.

Parodos „Slapta meilė“ atidarymas Vilniaus rotušėje – balandžio 27 dieną 19 valandą

Paroda veiks iki gegužės 28 dienos.