Gedimino Pranckūno paroda „Žydros lelijos, juodas vanduo“ Vlado Vildžiūno galerijoje

Gedimino Pranckūno parodos „Žydros lelijos, juodas vanduo“ fotografija

Balandžio 29 d., antradienį, 19 val. Vlado Vildžiūno galerijoje (Lobio g. 6 A, Vilnius) bus pristatoma Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Žydros lelijos, juodas vanduo“.

„Pavadinimas tiesiog nukrito arba išniro. Gal jis kiek pretenzingas ir imperatyvus, nes piešia konkretų vaizdą. Bet patirtis sako, kad nevalia keisti to, kas tau tiesiog nukrenta. Nemačiau žydrų lelijų – jos mano vaizduotės vaisius, bet juodas vanduo klampiame beoriame sapne gali būti netgi labai tikras. Lelijos (ir kiti augaliniai motyvai) čia iš barokinių bažnyčių, lipdytos ar lietos iš balto gipso. Nuspalvinau jas žydrai. Tamsus vanduo, žolės ir styrantys beržų kamienai, primenantys kolonas, – čia bespalviai.

Atrodytų, kad šie vaizdai vieni su kitais nesusiję, o man juos suartina tyla. Tos vietos, kur raistuose veriasi juodo vandens duburiai, daugiausia buvo fotografuotos arba vėlyvą rudenį, arba ankstyvą pavasarį, kai nesigirdi paukščių ir klampios tylos netrikdo lapų šnarėjimas. Tuščios ir taip pat tylios eilinį vidurdienį bažnyčios. Nors baroko stilius savaime dinamiškas, taigi, triukšmingas – viskas veši ir tarpsta, – bet garsas čia, neretai dulkėtuose ir voratinkliais apraizgytuose lipdiniuose ar skulptūrose, nepasklinda, o tarsi grįžta į save.

Gamtos nuotraukos šioje parodoje tam tikra prasme ribinės, dauguma kadrų užfiksuota, kai toliau eiti pavojinga: tektų bristi nežinant, kas po kojomis, arba bandyti brautis per trūnijančių medžių sąvartas. Priėjus tokią vietą tiesiog buvo pasirinkti keli tiesiai prieš akis išnirę vaizdai.

Gedimino Pranckūno parodos „Žydros lelijos, juodas vanduo“ fotografija

Dauguma bažnyčių interjerų fotografijų – vaizdai iš Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, keli kadrai iš Šv. Teresės bažnyčios, taip pat iš Laterano Šv. Jono Evangelisto bazilikos Romoje.

Bandau pateikti fotografijas kaip būsenų, nuojautų ir įsiklausymų ekspoziciją, kur kiekvienas darbas atsiskleidžia santykyje su aplinkiniais, tam aukodamas dalį savo integralumo.

Nuotraukos sukurtos 2022–2025 metais. Būtent šios galerijos erdvei pritaikytas spausdintų nuotraukų formatas.“ (Gediminas Pranckūnas)

Visos fotografijos sukurtos naudojant juostines fotokameras, atspaustos „giclee“ technika (pigmentinė spauda).

Dailėtyrininkė Monika Krikštopaitytė, pristatydama G. Pranckūno fotografijų knygą „Truputį lėtai. Poco adagio” (Ariel Ink, 2024), rašė: „Daugiau nei dešimtmetį teko stebėti Gedimino Pranckūno fotografijos raidą nuosekliai pristatomose parodose. Šuolis nuo įdėmaus vėliavų laikiklių (2006) ir vandens kolonėlių Vilniuje fiksuotojo iki savito fotografinio matymo kūrėjo yra didžiulis. Jau 2010–2013 m. cikluose „Tylos skliautas“ ir „Apšvietos žymės“, kur dominuoja Vilniaus bažnyčių interjerų nuotraukos, galima įžvelgti, kad pramuša tapybinis žvilgsnis. Čia galime prisiminti, kad Pranckūnas studijavo tapybą, o tapyboje abstraktūs plotai ir painios erdvės kompozicijos labai įprastas dalykas. […] Visada domimasi tuo, kaip veikia laikas ir kaip galima jį perkonstruoti lėtinant žvilgsnį, o dirbant vis taikomas ilgas vaikščiojimas ir tupinėjimas, įdėmus stebėjimas.[…] Kadrai gali tapti žodžiais, iš kurių išdėstymo, visumos atsiskleidžia pasakojimas arba matymas. Pranckūno fotografija yra būtent tokia: kartais atskiras vaizdas atrodo net kiek per mįslingas, gal neužbaigtas, lyg stokojantis, tačiau atsidūręs parodoje, tapęs ritmo dalimi suveikia kaip nematoma instrumento dalis.[…] Gamta ir kultūra Gedimino nuotraukose nekonkuruoja, jos dažniau kalbasi, rodo, kaip viena iš kitos semiasi. Tik jei kultūra (per architektūros fragmentus) labiau susidėjusi su vis beišeinančiu laiku dyla, apdulka, brozdinasi, tai gamta pavasariais ir vasaromis kaskart juostelę timpteli atgal į čia ir dabar. […]

Gedimino Pranckūno parodos „Žydros lelijos, juodas vanduo“ fotografija

Vienas įdomiausių šių laikų Lietuvos fotografų maestro Gintautas Trimakas, su kuriuo Pranckūnas visada randa kalbos apie fotoaparatus, juostas ir fotografijos idėjas, per leidinio pristatymą gyrė knygą, sakė, kad autorius unikalus, o kai vaikštai su fotoaparatu po miestą, jau esi ne vienas. („M. Krikštopaitytė „Pasidalinimai savo matymu“, 7 meno dienos, Nr. 11(1503), 2024-03-15).

Parodą parėmė UAB „Universali Forma“ ir studija „Ariel Ink“.

Paroda Vlado Vildžiūno galerijoje bus eksponuojama iki 2025 m. rugsėjo 13 d.

Parodos lankymas: IV-VI nuo 12 iki 19 val. iš anksto susitarus telefonu: +37068578257 arba el.p.: laura.vjss@gmail.com.