Ekskursija po parodą  „Ribotas matomumas II“ su menininke Viktorija Kemekle galerijoje „Muitinė“

Gegužės 10 d.,  šeštadienį, 14 val. galerijoje „Muitinė“ (Muitinės g. 2, Kaunas) įvyks susitikimas su parodos „Ribotas matomumas II“ autore Viktorija Kemekle. Ekskursijos metu menininkė pasidalins parodos idėja, kūrybiniais procesais bei kvies į atvirą pokalbį apie tapybą, regėjimą ir jo ribas.

Apie autorę

Viktorija Kemekle (g. 1999 m., Vilnius) – jaunosios kartos tapytoja, nuo 2024 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Ji baigė tapybos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje, studijų metu dalyvavo mainų programoje Reimse, Prancūzijoje. Nuo 2020 metų aktyviai dalyvauja meno lauke – rengia parodas, įsitraukia į projektus, tokius kaip „Menas be stogo“, ir įvairias grupines ekspozicijas. 2024 m. jos kūryba įvertinta specialiuoju komisijos prizu Zabolis Art Prize konkurse.

Apie parodą:

Žmogaus smalsumas veda visuomenę prie naujų atradimų. Tačiau visuomet lieka neįvardijamų, nežinomų dalykų, kurie galbūt vienareikšmių atsakymų neturi. Tai, kas slypi tamsoje, kas dar neatrasta, neišaiškinta kelia tam tikrą nerimą, jame žmogus nujaučia savo vienišumą. Visgi, tai kas neįvardijama žodžiais, gali būti pajaučiama vaizdiniuose. Riboto matymo zona apibrėžiama drobių kraštinėmis. Tai kas nematoma, bet nujaučiama pakimba erdvėje tarp išeksponuotų tapybos darbų

Nakties aptemdytame peizaže spindi dirbtinės šviesos. Elektrinės švieselės tamsoje pabiriai piešia vos įžiūrimą horizonto liniją ir akis veda trūkinėjančiu keliu. Tamsoje žiba žmogaus veikla. Tapybos darbuose stebima kaip naktiniame mieste atsiskleidžia kasdienybėje patiriama, tačiau nematoma egzistencinė būtis. Tapybos metu ši nematoma dalis gali išnirti į paviršių, dokumentuodama į šviesą krypstantį žvilgsnį.

Per beveik dienoraštinius vaizdinius, juos aplankant iš naujo nusėdusius pasąmonės paviršiuje, tapant, yra leidžiama jiems keistis ir kartu stebimas jų virsmas nauja realybe drobėje. Tamsaus dažo sluoksniai sulipdo atskirus objektų kontūrus ir paverčia juos vientisa mase. Stebint erdvę iš šešėlio, čia tampama dalimi save supančios aplinkos. Tik protarpiais harmoniją sugriauna blyksinčios švieselės. Šios švieselės virsta pagrindiniu miesto požymiu, tarsi plėšrūnas švytinčiomis akimis stebintis iš paveikslo gilumos.

Paroda veikia iki gegužės 16 d.