Eglės Vertelkaitės paroda „Sutartinė“ Užupio Meno Inkubatoriuje

Vasario 21 d., penktadienį, 18 val. Užupio menų inkubatoriaus galerijoje (Užupio g. 2A, Vilnius) įvyks Eglės Vertelkaitės parodos „Sutartinė“ atidarymas.

„Sutartinė“ – meninio tyrimo dalis, procesas, vienos giminės moterų dialogas.

Keturios moterys, keturios istorijos, keturi balsai – įsijungia ir suskamba kaip vizualiniai garsai vienoje trumpiausių lietuviškų sutartinių Skrida bitė tatato/ per laukelį tatato/ tatatatato, tatatato skirtingu metu ir esamuoju laiku[1].

„Paroda/tyrimas apima keturias moterų kartas ir istorijas, joje svarbus skaičius 4 ir tai, kad keturios moterys – prosenelė, močiutės, mamos ir anūkės buvo susitikusios. Parodoje jos atlieka tam tikrus vaidmenis“, – sako parodos autorė Eglė Vertelkaitė.

Parodos pagrindas – asmeniniai dokumentai (nuotraukos, piešiniai) ir artefaktai. Viena kūrinių dalis apjungia linijinius (laiko), muzikinius (ritmo) ir vizualinius elementus (taip pat ir etno audinių ornamentiką) ir kitus dėmenis, kita – susijusi su konkrečiais asmenimis (dukra, mama, močiute), kurie vizualinių simuliacijų pagalba susijungia laike ir erdvėje.

Vizualiniai kūriniai ne tik susisieja su sutartinės erdve, lietuvišku peizažu („per laukelį“), laiku, bet ir juose (de)koduojamas dainuojamasis paveldas.

Vestuvine ir povestuvinė Benitos nuotrauka – „a la macha“[2], vėliumukas ar užuolaidėlė – užkoduotas erotiškumas, nebyli sudžiūvusi bitė – kantrumo, darbštumo ir pasiaukojimo simbolis – parodos artefaktai, susiję su tradicija ar asmeninėmis patirtimis, intymumu, gyvenimais, kuriuose šventumai, baisumai, pasišventimai egzistavo kartu.

Kai kurie autentiški parodos artefaktai nukelia net XX a. pradžią – Pranutės piešinys su nameliu, ar vidurį – 6 –ąjį dešimtmečio stiliaus Benitos metalinė suknelė atsiduria XXI a. dukters ir anūkės fotografijose. Ir Eglė kaip Cindy Sherman [3], ir Emilė kaip Monroe[4] dėvi tą pačią mamos ir močiutės suknelę, nors vaizdus skiria maždaug dešimtmetis, o moterys vėl susitinka čia ir dabar.

Parodos autorė Eglė Vertelkaitė – daugiausia oforto, ekvatintos technikomis kurianti menininkė, taip pat gravituojanti ir tarp disciplinų. Nuo 21 a. 2 –  dešimtmečio kuria šelaku dengtas fotografijas. Jos kūriniai asociatyvūs, tiršti kultūrinėmis citatos, juose daug vietos skiriama moterų tapatybėms. Menininkė baigė VDA 1992 m., aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Paroda veiks iki 2025 m. kovo 29 d.  Galerijos darbo laikas III-VI, 12:00-18:00 val.

[1] Sutartinę Skrida bitė tatato (47 sek.) atlieka folkloro ansamblis „Ratilio”.
[2] Nuoroda į Fr. Goja.  La Maja Vestida ( Nuoga macha).
[3] Eglė Vertelkaitė projektas Padainuoti su Cindy. 2011.
[4] Emilė Skolevičiūtė. Kursinis darbas  „Laiškas draugei“.  2020,  VDA.