Eglės Knyzės personalinė paroda „Vietos laiku“ galerijoje „Meno parkas“

Lapkričio 14 d. (ketvirtadienį), 18 val. galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) pirmojo aukšto ekspozicinėje erdvėje vyks tapytojos Eglės Knyzės personalinės parodos „Vietos laiku“ atidarymas.

Vietos laiku

Pastaruoju metu daugiau laiko praleidžiu vienumoje. O, geriau pagalvojus, viena buvau visą laiką. Juk savo galvose mes visi esame vieni. Ėmiau tyrinėti aplinką, erdvę, kurioje esu, tačiau toji aplinka nėra fizinė mane supanti, greičiau tai vidinė aplinka – mano minčių, jausmų fonas, vidinis kambarys.

Kuomet erdvė uždara, vienintelis judėjimas galimas laike, tegaliu laukti. Šitaip, paradoksaliai, dabartis ima reikštis per jos stoką. Taigi, stokodama kitų vietų, tuo pačiu stokoju ir kitų laikų – galbūt prisiminimo, patirties, arba vilties, pažado.  Atsiveria sapniška, reliatyvi būsena.

Tapybos darbuose apmąstau prigimtinį žmogaus vienišumą, kylantį iš sąmonės uždarumo. Paveikslų motyvais tapo uždaros erdvės, terpės įvaizdžiai, kuriuos traktuoju kaip sąmonės erdvės projekcijas. Vaizduose atsiveria ištįsusi dabartis, kuri praranda savo reikšmę – juk dabartis egzistuoja tik judėjimo kontekste. Tačiau rymant ji išsiplečia, tampa tiršta kaip migla, užkamša ausis kaip vanduo, užpildo erdvę. Būdama vidiniame kambaryje stebiu šią terpę, mikro judesius, persidengiančias, rezonuojančias tarpusavy būsenas. Užstrigimo stebėjimas padovanoja buvimą. Dabar jau žinau, kad pabuvusi keliausiu toliau.

Kadangi paveikslą traktuoju kaip sąmonės atspindį, tapybos plotmėje, per sustingusios erdvės tyrinėjimą taip pat apmąstau ir paveikslo kaip nekintančio, tačiau turinčio gelmę, vaizdo būtį. Jo sustingusiame švytėjime vis viena yra erdvės laukimui. O pro paviršių atrodytų gali regėti paralelines tikroves – galimybių šviesą ir pažadą.

Eglė Knyzė

Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „Jaunieji. Žalia sąmonė“. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.