Dvi naujos parodos Vilniaus rotušėje
Lapkričio 4 d. Vilniaus rotušėje atidaromos dvi naujos parodos: Birutės Zokaitytės paroda „Aštrūs objektai“ bei Tado Adomavičiaus kompiuterinės grafikos paroda „Ne-patogu“.
Birutė Zokaitytė. AŠTRŪS OBJEKTAI
Lapkričio 4 d. 18 val. Vilniaus rotušėje atidaroma grafikės Birutės Zokaitytės paroda „Aštrūs objektai“.
Panaudodama seną sudėtingą skersinio medžio technologiją, autorė sukūrė naują medžio graviūrų ir erdvinių objektų ciklą. Medžio pjūviai ir ant jų išraižyti atspaudai kaip minčių ir laiko įspaudai susilieja į vieną pasakojimą apie praeities ir dabarties ryšį, gamtos ir žmogaus santykį.
Dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė:
„Iki šiol mums vis dar švietė Birutės Zokaitytės „atkurtų“ Mėnulio kraterių šviesa, pasąmonines įtampas keldami intrigavo „Mėlynbarzdžio“ ciklo kūriniai, miestietiškos reminiscencijos ir nuotaikos pernykštėje parodoje. O parodoje „Aštrūs objektai“ štai pasitaikė neeilinė galimybė išvysti penkerius metus kurtus naujausius grafikės darbus, kurie „išnešioti“ ir išraižyti, graviruoti ir atspausdinti sutelkiant visas patirtas emocijas, nuojautas, nuoskaudas, fantazijas bei moterišką išmintį.
Birutė Zokaitytė šį labai daugiasluoksnį, vizionierišką, vietomis ir siurrealų – tarsi levituojančių, sklendžiančių laike, erdvėje ir tarp sąmonės bei pasąmonės – vaizdinių ciklą sąlyginai įvardija kaip „Vietas, kuriose aš nebuvau ir nebūsiu“. Ir tikrai: reikia labai susikaupti, kad kultūrologiškai atsektum šio ciklo ženklų chronologiją, autentiškumą bei menamus šaltinius. Inspiracijų šaltinių čia – begalė, kaip ir begalė patirčių, supančių kiekvieną moterį-motiną-menininkę, moterį-mediumą, tarpininkę tarp keistųjų patirčių, vaizdinių, vizijų ir šio konkretaus Pasaulio, visas tas patirtis įrėžiant pačio kiečiausio lietuviško medžio trinkose.
<…>
Beribė Birutės Zokaitytės vaizduotė ir jos meninių, vizualinių bei gyvenimiškų patirčių galia sukuria nuostabius pasakojimus, kur moterys, tarsi švyturiai, išneriantys iš menamų jūrų, stebi vyriškąsias chimeras su žuvų uodegomis, kur aukšliagrybiai primena fantastinės architektūros statinius, o medūzos pakimba horizonte lyg skraidantys objektai iš kažkelintos paralelės pasaulių, kur ir baugu, ir būtina įžengti į paslapčių kupiną mišką, nors kamuoja pirmykštė miško tankmės, šešėlių ir drėgmės baimė…
<…>
Ypatingą įspūdį paliekantis didelio mosto estampas nustebins tikrai ne vieną žiūrovą. Nepamirškime, kad tai – kantrių ir talentingų Birutės rankų tvarinys ir spaudinys, kuris, kaip ir visa menininkės kūryba, gerokai praplečia mūsų supratimą apie tai, kokie nuostabūs galėtų būti estampai ir medžio raižiniai…“
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Paroda Vilniaus rotušėje veiks iki lapkričio 29 d.
Tadas Adomavičius. NE-PATOGU
Lapkričio 4 d. 17 val. Vilniaus rotušėje atidaroma Tado Adomavičiaus kompiuterinės grafikos paroda „Ne-patogu“.
Tadas Adomavičius – grafikas. 2007 m. baigė Šiaulių universitetą, klasikinės grafikos magistro studijas. Dailininkas kuria tradicinę ir kompiuterinę grafiką. Ilgą laiką dirbo leidybos srityje
kaip dailininkas / iliustratorius. Šiuo metu dirba kompiuterinių žaidimų sferoje.
Autorinėje parodoje kodiniu pavadinimu NE-PATOGU kompiuterinės grafikos darbuose plėtojamas tiek vidinis, tiek išorinis žmogaus diskomfortas / komfortas, įvairios psichologinės būsenos, išgyvenimai, minčių kelionės ir pamąstymai.
„Esu ir visada buvau stebėtojas, kuris ne tik stebi kitus, aplinką, bet ir pats save. Analizuoju ir gilinuosi į įvairias savo būsenas ir nuotaikas. Visas šias analizes ir apmąstymus stengiuosi perteikti savo darbuose. Vienuose darbuose tai skausmas, suvaržymai, kituose – juokas, saviironija ar sarkazmas. Nėra nei vieno piešinio, kuris būtų nupieštas spontaniškai. Visi jie išieškoti, daugybę kartų tobulinti. Piešdamas dažnai patiriu savotišką meditaciją, pasineriu į smulkias detales. Beveik visuose mano darbuose vyrauja žmogus, jo siluetas arba jį primenanti būtybė, sutvėrimas. Leidžiu žiūrovui trumpam pasinerti į savo pasąmones gelmes“ sako autorius..
Paroda Vilniaus rotušėje veiks iki lapkričio 29 d.