Donato Jankausko-Duonio parodos „Komercinės parodos Milijuons“ uždarymo renginys galerijoje (AV17)

Balandžio 20 d., ketvirtadienį, 18 val. galerijoje (AV17) (Totorių g. 5, Vilnius) vyks Donato Jankausko-Duonio „Komercinės parodos Milijuons“ uždarymo renginys – susitikimas su parodos autoriumi ir ekskursija, kurią ves menotyrininkė Monika Eidėjūtė. Personalinėje parodoje Donatas Jankauskas galerijos patalpas užpildo savo sukurtomis kupiūromis ir pristato naują oficialią Beždžionių muziejaus valiutą. Akcentuodamas kintančią pinigų vertę bei jiems suteikiamą prasmę Duonis kelia klausimus apie žmogaus prigimtį ir nusistovėjusias socialines normas, o parodoje tvyranti ironija padeda sugrįžti prie pirmykščių pradų bei pažvelgti į save su krisleliu humoro.

Pasak menotyrininkės Sigitos Aleksandravičiūtės, „reiktų prisiminti legendinius Ostapo Benderio žodžius: „Kam jums pinigai? Jūs gi neturite fantazijos“. Duoniui fantazijos netrūksta. Jo kūrybinio nuoširdumo, įžūlumo, neišsenkamos ironijos ir meistrystės sintezė leidžia įsivaizduoti, šypsotis ir tikėtis. Tebūnie beždžionė primityvus padaras, mielas, linksmas ir mėgdžioti linkęs gyvis ar Darvino žmogaus evoliucijos teorijos išeities taškas. Kaip ir pinigai. Per amžius kito ne tik jų estetinis pavidalas, perkamoji Galia, kilo vartotojiškumas, godumas ir karai. Šįkart  pristatomi du tapybos darbai. Didelio mąstelio drobės – naujai sukurta oficiali Beždžionių muziejaus valiuta. Vienas paveikslas – banknoto aversas, kitas reversas. Platinami ir popierinės šių banknotų versijos – Pinigai.

Skulptorius Donatas Jankauskas (Duonis), ne kartą klaustas, kodėl kuria beždžiones, dažniausiai atsakydavo: „O tai ką? Man žmogų kurti?“ Taip skulptorius išreiškia savo požiūrį į ne tik pabodusį kilnaus žmogaus – klasikinio skulptūros meno motyvo, galutinai sukompromituoto socrealizme – motyvą. „Šis skulptorius dažniausiai kuria monumentalias zoomorfines skulptūras, pasitelkdamas savitą humorą, platų reikšmių ir kontekstų spektrą. D. Jankauskas (Duonis) kūryboje lieka ištikimas primityvumo, primatų paieškai“ – yra pastebėjęs menotyrininkas Kęstutis Šapoka. Menininkas pasijuokia iš savosios beždžionės motyvo, o gal ir iš savęs, kai patikslina: „Visi mes daugiau ar mažiau beždžionės. Tik daugiau juokiamės“. Ir vis dėl to, kodėl beždžionės? Žiūrovui kylančios asociacijos priklauso nuo humoro jausmo arba jo stokos.“

Projektą dalinai finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.