Dmytro Huntso paroda „Bažnyčios ir angelai“ Videniškių vienuolyno muziejuje

Lapkričio 28 d., 16 val., Videniškių vienuolyno muziejuje (Šilelio g. 6A, Videniškių k., Molėtų r.) įvyks menininko iš Ukrainos Dmytro Huntso personalinės parodos „Bažnyčios ir angelai“ atidarymo renginys. Parodoje eksponuojama naujausia urbanistinių peizažų kolekcija, kurioje pagrindinę dalį sudaro Vilniaus ir Molėtų krašto šventovių motyvai, taip pat angelų tema, įkvėpta Videniškių krašto sakralios dvasios. Paroda veiks iki 2025 m. vasario 28 d.

Dmytro Hunts yra vienas tų menininkų, kuris dirba plenero sąlygomis, atvirame ore, tyrinėdamas natūrą, ir meistriškai fiksuoja ją sausomis pastelėmis. Mėgstamiausias motyvas yra miesto architektūra– senosios bažnyčios, taip pat mediniai namai. Videniškių vienuolyno muziejuje atidaromojoje parodoje „Bažnyčios ir angelai“ menininkas pristato naujausių savo urbanistinių peizažų kolekciją, joje didžiąją dalį sudaro Vilniaus bažnyčios, tuo pačiu galima išvysti ir Molėtų krašto, žinoma, Videniškių šventoves. O angelų tema autoriui nėra visiškai įprasta, jos ėmėsi pirmą kartą įkvėptas Videniškių krašto sakralios dvasios.

D. Hunts kuria jautria sausos pastelės technika Savo darbuose jis tarsi nugali plokštumą, regis, kad keliais štrichais yra atrakinama erdvė, joje žaižaruojančių spalvų, subtilių tonų dėka „užauginamos“ bažnyčios ir kiti vietų fragmentai. Perspektyvos valdymo įgūdžiai ir komponavimo principai, atskleidžia menininko profesionalumą, tvirtus akademinius pagrindus. Spalvų paletė stebina ryškiais, mažoriniais, pakylėtos nuotaikos sąskambiais. Net giliuose šešėliuose džiaugsmu spinduliuoja mėlynų ar raudonų atspalviai. O angelai atvirkščiai – vaizduojami ramiais, liūdnais veidais, kuriuose galima įžvelgti tradicinių ukrainietiškų ikonų bruožų.

Parodos kuratorė Aistė Černiūtė atkreipia dėmesį, kad D. Hunts, Videniškių vienuolyno muziejuje pastebėjo šio barokinio pastato arkų unikalumą, kiekvienos jų išskirtinį charakterį, nulemtą dydžio, formos, silueto. Tad kiekvienai pirmojo aukšto arkai autorius kūrė specialiai atitaikytą pastelę.

„Į Vilnių atvykau prieš tris metus, pakviestas bičiulių menininkų, kai prasidėjo karas mano tėvynėje Ukrainoje. Tuo metu visi galvojome, kad paviešėsiu keletą mėnesių, karas baigsis ir saugiai grįšiu namo, tačiau atsitiko kitaip… Prieš tuos pačius tris metus tie patys draugai pakvietė nuvažiuoti ir į Videniškius, pasakojo apie čia buvusį vienuolyną, gražią bažnyčią. Atvykęs, pamačiau ne tik įspūdingą bažnyčią, bet visą atmosferišką vietovę, persmelktą istorijos dvasios. Išlikusiame XVIII amžiaus vienuolyne, įkurtas muziejus saugo daug žinių ir faktų. Dvi vasaras iš eilės muziejaus darbuotojai padėjo inicijuoti vieno menininko plenerą, aktyviai kūriau čia, taip galėjau pažinti Videniškius iš arčiau. Šv. Lauryno bažnyčia traukė savo plastika, ji įdomi įvairiais rakursais, bet ypač artėjant vakarui, keičiantis apšvietimui. Pajutau vietos sielą, (ši vieta tikrai turi sielą!) juk šis kraštas turi net savo Palaimintąjį Mykolą, kilusį iš kunigaikščių giminės.

Taigi sukūriau kolekciją angelų tema, manau, kad tai artima šiam kraštui. Mano šalyje karas nesibaigia, žūsta nekalti žmonės – angelai man simbolizuoja viltį.“ – pasakoja Dmytro.

Paklaustas, kodėl jo dėmesį yra atkreipusios bažnyčios, menininkas atsako: „Tėvas buvo statytojas, vadovavo darbininkų brigadai. Vaikystėje, kai buvau dešimties-dvylikos, labai gerai sekėsi braižybos pamokos, mėgau konstruoti. Sode iš medžio atliekų buvau sukonstravęs nedidelius medinius namelius, vaikai mėgdavo juose žaisti, viename iš jų tilpo stalas, galėjo aplink susėsti žmonės. Turbūt čia ir slypi atsakymas, kodėl iki šiol domiuosi architektūra. Viskas yra užkoduota vaikystėje. Be to, Lvivas – miestas, kuriame gimiau ir gyvenau istoriškai yra artimas Vilniui. Šie miestai tarsi broliai. Lietuvos sostinėje aš labai gerai jaučiuosi, kai kurios šventovės primena mylimą miestą. Labai mėgstų piešti Vilnių. Videniškiai – asmeninis atradimas…
Kodėl angelai? Per šiuos trejus metus vis grįžtu į Lvivą. Jaučiu, kaip miestas keičiasi, koks jis įbaugintas ir išvargintas karo. Štai paskutinį kartą būdamas gimtinėje, važiuodamas viešajame transporte mačiau vien moteris, nei vieno vyro. Vėliau aikštėje išvydau vyrą – buvusį karį, be rankos, be kojos… Pagalvojau, kad jis yra kuo tikriausias arkangelas Mykolas – karys-gynėjas… Todėl piešdamas savo angelus įsijaučiau, sužmoginau juos, natūraliai gavosi liūdni veidai…“

Šiam projektui įgyvendinti Lietuvos Kultūros taryba skyrė stipendiją Lietuvoje prieglobstį radusiems Ukrainos kūrėjams.

Dmytro Hunts gimė Lvive, (Ukraina) 1958 m. 1980-1986 m. studijavo Valstybiniame Lvivo taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Ukrainos dailininkų sąjungos narys, 2007-2010 m. – Ukrainos dailininkų sąjungos Lvivo tapytojų sekcijos pirmininkas. 2007 m. apdovanotas sidabro medaliu Archipo Kuindžio tapybos konkurse Mariupolyje (Ukraina). 2002-2024 m. suteikta Lietuvos Kultūros tarybos stipendija Lietuvoje prieglobstį radusiems Ukrainos menininkams.