Arvydo Kmieliausko (Moškaus) paroda „Kontaktinė veikla“ Šiaulių dailės galerijoje

Sausio 24 d., penktadienį, 17 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245, Šiauliai) atidaroma Arvydo Kmieliausko (Moškaus) (1966–1991) paroda „Kontaktinė veikla“.

IN MEMORIAM
Arvydas Kmieliauskas (Moškus) 1966–1991
Ir visiems, mus palikusiems, tiems, kas tyliai, o retkarčiais ir triukšmingai, kūrė mūsų miesto istoriją.

Kiekvienas laikmetis turi savo spalvą ir skonį, o istorija – lyg koks ryšio kabelis, susidedantis iš begalės tarpusavyje susipynusių gijų.

Kokie buvo 90-ieji? Tas nepaprastas, audringas laikas? Griūva siena, Berlynas apkabina Berlyną ir tampa vienu. Lenkijos solidarumo veidas – paprastas ūsuotas darbininkas iš laivų statyklos, dramaturgas (buvęs scenos darbininkas) Prahoje prišaukia pavasarį. Lietuva – Žalgiris, Roko maršas ir „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Tai metas, kai architektas užlipa ant scenos, o vėliau leidžia sau pratęsti absurdo performansą Maskvos televizijos studijoje, nuo ko visiems oficialiesiems galutinai nurauna stogus. Tai metas, kai poetai kuria įstatymus, net nekuria – svajoja, o profesorius, pasitelkęs samurajišką ryžtą, atsileidęs sau postringauja pačiame prieblandos bokšto centre. Žmonės savo dainomis tiesiog nupučia užliūliuotus neprietelių tankus tiesiai į Mėnulį. Tai pasakos, beribių lūkesčių, tikėjimo, naujos pradžios (gi viskas įmanoma!), tai amžinos jaunystės metas. Tai – laisvė, jaunystės laisvė, gyvybinga kaip pirmą dieną, kai prieš akis tik skaisti erdvė ir ilgai tramdytas džiaugsmas pačiam ją užpildyti.

O kas vyko čia, pas mus, Šiauliuose? Tarp yrančių super gamyklų, margųjų megztukų, prigrūstais iki stogo autobusais riedančių į rytus, laukinių vakarėlių, pirmųjų „BIX“ koncertų ir blausaus gatvių apšvietimo, kažkur ten, gal Rėkyvoj?

Ar pamenate „Kaštoną“? Kavinę, kurioje rinkdavosi dailės fakulteto studentai ir šiaip visokie nuplaukę veikėjai. Pirmos „neformalų-neformato“ parodos Višinskio bibliotekoje? Ar „Ne kėdė“ kultūrkės trečiame aukšte? Studija „Raus“, studija „Helijus“? Eksperimentinio kino festivalis Vilties g. palėpėje? O ir visus kitus, šokančius gyvenimą nakties paukščius, savo intensyvia vibracija drebinusius dangtį?

Kas prisimenate – Moškų?

Underground poetą odine striuke.

Kas jis buvo? Tapytojas be jokių formalių meno studijų? Gatvės vaikas, augęs ant Pietinio kiemų suoliukų, plačios dailininkų giminės ainis? „Bix‘ų poetas“, kaip jį pristato Nerius Pečiūra savo knygoje „Aš ir Atsuktuvas“? Filosofas, ieškojęs išminties begalinėse kalbose to meto Dramos teatro užkulisiuose? Paprastas „Elnio‘‘ darbininkas, legendų apie Taškentą pasakotojas? Mistikas, skaitęs šventraščius ir kėlęs rankas į dangų-lėktuvus?

Žmogus, kuris tris metus tapė savo mažame kambarėlyje – palaikė kontaktą.

Mano draugas, su kuriuo kartu kūrėme „PIP“ (post-industrial paradise) manifestą pučo Maskvoje metu.

Manifestas – P I P !!!!!! – „Jis myli visą pasaulį, palaiko kontaktą“!

Taip, esu kas pasirinksiu būti, ir dzin aplinkybės.

Maskvos pučą ir nupūtė vėjas (paskui neprietelių tankus).

Atėjo vakaras ir išaušo rytas, nauja diena.

Tada surengėme parodą – be plakatų, be autorių, be pavadinimų. Tik kūryba, gyvenimas ir nieko daugiau. O po to jis išėjo.

…

Praėjo 35 metai. Šiandien atsigręžęs į praeitį suvokiu, kaip visi šie nepaprasti įvykiai paženklino mano gyvenimą.
O ši paroda – tai dar vienas žvilgsnis į žmogų, kuriame įsikūnijo 90-ųjų dvasia, mano kartos – amžinos mūsų jaunystės – veidas.

Teksto autorius: Ugnius Ratnikas

Paroda veiks iki 2025 m. vasario 16 d.