Renginiai kraunami
  • event jau ivyko.

Architektūros [pokalbių] fondas kviečia į dvidešimtseptintąjį pokalbių ciklą „Regeneracija [ir jos įtampos]“

vasario 27 @ 20:00

Architektūros fondas kartu su strateginiu partneriu Lietuvos kultūros taryba kviečia į 27-tą Architektūros [pokalbių] fondo ciklą „Regeneracija [ir jos įtampos]“, kuris prasidės vasario 26 d. ir tęsis iki pat kovo 28 d. Renginių ciklas neapsiribos tradicija tapusiomis paskaitomis Nacionalinėje dailės galerijoje, bet pakvies į dirbtuves, diskusijas, filmų peržiūras, garsinius pasivaikščiojimus ir vakarėlius. 12 renginių 5-iose Vilniaus erdvėse savaip pristatys ir analizuos miesto regeneracijos procesus ir jų santykį su menu bei kultūra.

Gentrifikacijos procesai jau tapo neatsiejama miestų plėtros dalimi, negrįžtamai transformuojanti socialinį, politinį ir ekonominį skirtingų rajonų audinį. Tačiau gentrifikacijos terminas linkęs skirstyti miestą į du priešingus polius – progresas ir stagnacija, o gyventojus į laiminčius ir pralaiminčius. Regeneracija siūlo platesnį ir nuoseklesnį požiūrį į egzistuojančios miesto infrastruktūros pokyčius. Ką reiškia atgaivinti apleistą miesto rajoną? Ir ar iš tiesų pastatai, kuriuos laikome beverčiais, nekuria unikalios meninės, socialinės ar kultūrinės vertės? „Regeneracija [ir jos įtampos]“ pristato platų, bet atidų žvilgsnį į miesto pokyčius ir siūlo pozityvias strategijas šiems pokyčiams analizuoti bei alternatyvoms kurti.

Penki ciklo pokalbiai vyks anglų kalba Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje, ketvirtadieniais nuo 20:00 val.

2020 m. vasario 27 d. Anthony Iles (UK) „Be vietos judėti: nuo neoliberalaus miesto iki katastrofų kapitalizmo“

Anthony Iles savo paskaitoje pristatys dviejų koncepcijų – gentrifikacijos ir regeneracijos – ištakas, apžvelgs šiandien vykstančius pokyčius kalboje, kuri vartojama valstybės ir vystytojų vykdomuose regeneracijos projektuose Jungtinėje Karalystėje. Rašytojas taip pat pateiks menininkų, dirbančių „abiejose barikadų pusėse“ patirtimis grįstas analizes, pasiūlys įžvalgų apie dabartinius pokyčius ir apie nuolat vykstančius procesus meno santykyje su urbanistine plėtra bei apgyvendinimo iššūkiais. Paskaitoje bus pristatytas ir naujas projektas – „Housing Art“ (liet. Būsto menas), kuriuo siekiama suvokti šių dienų galimybes ir iššūkius apibrėžti meno ryšį su miestu, mums judant nuo neoliberalios eros link katastrofų kapitalizmo.

 Anthony Iles – jaunesnysis dėstytojas Northampton universitete ir vizituojantis dėstytojas School of Art & Design, Middlesex universitete. Jis yra knygos „No Room to Move: Art and the Regenerate City“ (Mute Books, London 2011) bendraautorius (kartu su Josephine Berry). Anthony Iles tyrimai koncentruojasi į socialinio vaidmens (angl. social agency) urbanistinėse erdvėse klausimą: nuo skvoterių judėjimo iki vizionieriškos architektūros, Iles analizuoja įtampas tarp urbanistinio vystymo(si) ir gentrifikacijos modernėjančiuose mėstovaizdžiuose. Iles taip pat yra „Documents in Contemporary Art“, publikuotos Whitechapel Gallery ir MIT Press, redaktorius, vienas iš „Full Unemployment Cinema“ įkūrėjų ir vienas iš „Metamute“ redaktorių.

 Papildomi renginiai

Norinčių geriau suvokti regeneracijos procesus vietiniame kontekste vasario 26 d. 19:00 val. laukia Tomo Marcinkevičiaus pranešimas apžvelgiantis autonominių erdvių raidą Centrinėje ir Rytų Europoje „Autonomija (keliuose) Centrinės ir Rytų Europos (miestų): 1)… kas? 2) ar mums tai tikrai rūpi?“, kuris vyks naujoje kultūros erdvėje Luna6, Zanavykų g. 6, Vilnius.

Vasario 28 d. 19:00 val. paslaptingame Vilniaus klube XI20 Nicola Guy pristatys Berlyno alternatyvių erdvių kultūrą pranešime „Nuosavybės teisių atstatymas ir kultūrinės praktikos suvienytame Berlyne“, tuo tarpu Karolina Rimkutė analizuos skvotų estetikos panaudojimą politiniams tikslams siekti pranešime „Skvotų estetikos pasisavinimas kaip neoliberali prekariteto normalizavimo strategija“. Vakarą pratęs Zolo, Onegin ir Belslove su archyvinės lo-fi egzotikos, guodžiančios post-punk nostalgijos ir pasamonę trikdančių garsų muzikiniasi pasirodymais.

2020 m. kovo 5 d. Elizabeth Sikiaridi (DE/UK/GR) Hibridinė erdvė“

Paskaitoje bus aptariamas „Hybrid Space“ (liet. Hibridinės erdvės) santykis su urbanistiniais ir erdviniais fenomenais. Pastarieji bus analizuojami pristatant keletą „Hybrid Space Lab“ (liet. Hibridinės erdvės laboratorijos) projektų. „Hybrid Space“ integraliai analizuoja fizines erdves ir medijų tinklus, taip pat sukurtas ir natūralias aplinkas.

Hibridinė erdvė kuria ryšius aktyvuodama „persidengimų hibridines strategijas“, kurios paremtos tikėjimu, jog idėjų perkėlimas iš vienos disciplinos į kitą yra kultūrinių inovacijų pagrindas. „Hybrid Space Lab“ dirba su tokiomis tarpusavyje susijusiomis šiandienos temomis, kaip aplinkos ir klimato pokyčiai, globalizacija ir migracija, skaitmenizacija ir technologinių inovacijų akceleracija.

Elizabeth Sikiaridi – architektė, urbanistė, dėstytoja, studijos „Hybrid Space Lab“ bendraįkūrėja. Studija, bendradarbiaudama su programinės (anlg. software) ir aparatinės (angl. hardware) įrangos inžinieriais, nagrinėja erdvių planavimo ir naudojimo galimybes informacijos / komunikacijos amžiuje, technologijų įgalinimą ir pasisavinimą urbanistikai, socialiniam erdvių konstravimui. „Hybrid Space Lab“ veikloje urbanistika traktuojama ne kaip statinė, bet formuojama kaip analoginio ir skaitmeninio pasaulių sintezė. Studijos darbai ir tyrimai kelia klausimus apie technologijų vaidmenį miestų regeneracijai, fizinio miesto pavidalo sąveiką su neapčiuopiamu skaitmeniniu tinklu.

2020 m. kovo 12 d. Ana Vilenica (SRB, UK) „Menas ir (anti)social(istiniai) būstai Serbijoje: prieštaravimai ir antagonizmai“

Paskaitoje Ana Vilenica nagrinės daugiasluoksnius socialinio meno prieštaravimus Europos periferijose. Šiandieninė meno rolė(s) būsto problemose yra naujausių kapitalizmo mutacijų, paverčiančių menus į kapitalo šaltinius, indikatorius. Tačiau galime aptikti daug atvejų, kai menai susivienijo su engiamais gyventojais, tapdami karingais bendrininkais kovose dėl būsto. Solidarumo principas buvo ir yra pagrindinė jėga meno politinėje plotmėje, kuriuo siekiama atgauti mūsų istorijas, statyti naujas socialines infrastuktūras ir palengvinti įgūdžių mainus / organizavimąsi būsto judėjimų viduje. Analizuodama situaciją Serbijoje, Vilenica išgrynins socialinio meno tipologiją ir atkreips dėmesį į nuolatinio pasidavimo ir išnaudojimo draskomą šiuolaikinį meną bei jo bandymus sukurti alternatyvius naratyvus ir naujas reprodukcijos formas be visuomenės.

Ana Vilenica yra urbanistikos ir kultūros tyrėja bei meno teoretikė. Šiuo metu ji tęsia post-daktarines (Marie Curie tyrimų stipendija) School of Arts and Creative Industries (LSBU), kur dirba projekte tiriančiame meno vaidmenį apgyvendinimo (angl. housing) krizių apimtuose Londone ir Belgrade. Vilenica įgijo daktaro laipsnį University of Arts Belgrade. Jos tyrimų sritis apima meno ir kultūros įtaką urbanistinėje regeneracijoje Serbijoje ir regeneracinio meno reikšmę neo-kolonijinėje vadinamosios Europos periferijos modernizacijoje. Vilenica reguliariai rašo žurnalams, knygoms ir yra knygos „Becoming a Mother in Neoliberal Capitalism“ (uz)bu))na))), Belgrade, 2013, antras leidimas 2016) redaktorė ir viena iš knygos „On the Ruins of Creative City“ (kuda.org, Novi Sad, 2013) redaktorių.

Papildomi renginiai

Kovo 11 d. 19:00 val. Studium P (Pylimo g. 20, Vilnius) Eglė Mikalajūnė ir Dionizas Litvaitis vyksiančiame renginyje „Viešojo intereso falsifikacija ir alternatyvių erdvių susiformavimas. Lietuvos kino teatro ir Reformatų atvejai“ pasidalins įžvalgomis ir patirtimis kuriant alternatyvias erdves Vilniuje Lietuvos kino teatro ir Reformatų parko protestų metu.

2020 m. kovo 19 d. Jaspar Joseph-Lester (UK) Lūžio taškas: ar manas gali išpranašauti miesto gyvenimą?

Menas geba ne tik reprezentuoti realybę, bet ir ją formuoti bei transformuoti. Nuo novelių iki paveikslų ar tiesioginių kultūrinių intervencijų, – vaizduotę žadinantys miesto vaizdiniai įgalina pažvelgti į urbanistinę ateitį šiandien. Paskaitoje bus apžvelgiamas santykis tarp meno ir urbanistinių vietovaizdžių. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos bus ieškoma atsakymų: ar kūrybinės veiklos gali aktyviai nuspėti miesto ateitį? Kaip kritinis ir kūrybingas susidūrimas su miesto infrastruktūra gali pasitarnauti urbanistinius vietovaizdžius kuriantiems žmonėms? Kur galima rasti sąlyčio taškų, padėsiančių kūrėjams transformuoti materialiąsias realybes? Ir galiausiai: ar meninės intervencijos yra įkalintos pagražinimo (angl. beautification) ir gentrifikacijos santykio? Ar menas gali suardyti šią dichotomiją?

 Jaspar Joseph-Lester domėjimosi sritis apima meno kūrinių kūrimą, kuravimą ir rašymą. Įtakotas architektūros, dizaino, urbanizmo, žmogiškosios geografijos (angl. human geography), filosofijos, kino, medijų studijų, erdvės teorijos ir ekonomikos Joseph-Lester tiria konkuruojančių ideologijų sklaidą modernybėje, urbanistinio atsinaujinimo ir regeneracijos bei socialinės organizacijos praktikose. Savo darbe jis siekia parodyti kaip meninės praktikos gali sulėtinti ir transformuoti besikartojančiu bendrųjų planų ir regeneracinių schemų įtaką miestų kultūriniame gyvenime. Joseph-Lester darbai buvo eksponuoti daugybėje tarptautinių meno institucijų, jis yra knygos Revisiting the Bonaventure Hotel (Copy Press, 2012) autorius, taip pat knygos Walking Cities: London (Camberwell Press, 2017) sudarytojas ir parodų Hard Engineering: Propositions for Future Ruins (The Gulbenkian Foundation, Lisbon, 2018) ir The Dallas Pavilion (Venice Biennale, 2013) kuratorius. Joseph-Lester įgijo Fine Arts daktaro laipsnį Goldsmith College (Londonas), šiuo metu dėsto Royal College of Arts (Londonas).

 2020 m. kovo 26 d. Banu Çiçek Tülü (TR, DE) ir Samuel Perea-Diaz (ES, DE) „Ritminiai susikirtimai: girdimoji architektūra ir garsiniai įtrūkimai“

Vizualumas architektūroje ir urbanistiniame dizaine užgožia girdėjimo ir klausymo gebėjimus. Garsas yra vienas svarbiausių elementų, padedančių vartotojams suvokti aplinką. Akustinė aplinka neapsiriboja foniniais garsais, specifiškais garsovaizdžiais ar garsine tarša, sukelta eismo ir mūsų kasdienės veiklos. Greičiau tai yra girdimųjų patirčių supratimas ir garsinių teritorijų atradimas urbanistinėse erdvėse klausymo ir girdėjimo pagalba.

Banu Çiçek Tülü ir Samuel Perea-Díaz teigia, kad garso architektūroje ir urbanistiniame dizaine tyrimai turi didelį potencialą. Kaip garsas gali prisidėti prie urbanistinės aplinkos supratimo? Kokios metodologijos padeda puoselėti garsą kaip įrankį, skatinantį socialinį dalyvavimą? Paskaitoje bus analizuojama ambivalentiško ryšio tarp garso, architektūros ir urbanistinių erdvių istorija bei pačių pranešėjų tarpdisciplininės metodologijos.

Banu Çiçek Tülü yra nepriklausoma tyrėja, miesto erdvių projektuotoja (angl. urban designer) ir DJ iš pietryčių Turkijos gyvenanti Berlyne. Šiuo metu ji siekia daktaro laipsnio Hamburg Fine Arts universitete (Heinrich Böll fondo stipendija). Banu Çiçek Tülü yra viena iš Muhtelif redaktorių, dėsto Urbanistinį aktyvizmą (angl. urban activism) Humbolt universitete Berlyne, viena iš Berlin Sonic įkūrėjų, yra dėsčiusi New Jersey Institute of Technology ir Pratt Institute Niujorke. Banu Çiçek Tülü savo ekstra-disciplininėse veiklose jungia kuratorystę, menines ir akademines praktikas, kuriomis siekia tyrinėti urbanistines erdves, garso politiką ir žadinti architektūros kultūrinę vaizduotę. Pagrindinės tyrimų sritys – urbanistinių erdvių projektavimo teorija (angl. uban design theory), urbanistinės bendruomenės, įsitraukimas, viešosios erdvės, garsovaizdžiai, akustinė ekologija ir erdvinis teisingumas.

Samuel Perea-Diaz – nepriklausomas tyrėjas, erdvės dizaineris (angl. spatial designer) ir architektas šiuo metu gyvenantis Berlyne. Savo darbuose jis naudoja meną kaip kūrybingą būdą tirti urbanistinei kasdienybei. Samuel Perea-Diaz tyrimuose istorija ir atmintis persipina su architektūra ir garsu, atskleidžiančiais regeneracijos paliestus miestovaizdžius. Perea-Diaz kūrė bendrus projektus su chezweitz, raumlaborberlin, Kéré Architecture, Kim Wang Architekten, Bahbak Hashemi-Nezhad, Manfred Eccli, Carlos Tapia Martín ir Banu Çiçek-Tülü. Šiuo metu jis dėsto Garso studijas Humboldt universitete Berlyne ir Garso menus Berlin University of Arts.

Papildomi renginiai

Kovo 28 d. 14:00 val. nuo Luna6, Zanavykų g. 6, Vilniuje Çiçek Tülü ir Perea-Díaz surengs garsinį pasivaikščiojimą „Ritminiai susikirtimai“ Vilniaus stoties rajone, kurio metu dalyviai galės patys išmėginti garsines miesto tyrimo metodologijas. Netikėtas iniciatyvos Sonic Vilnius ir Berlin Sonic kolektyvo susidūrimas triukšmingame stoties rajone mėgins naujai išgirsti polifonišką šios vietos dabartį. Tos pačios dienos vakare nuo 22:00 val. Empty Brain Resort (Vitebsko g. 23, Vilnius) įvyks ciklo uždarymo renginys „Kiek Vilnius turi dimensijų?“ su Pollxs Hermanxs (DE), ToyBoy & DJ Pam, morrr ir Mykolaičiu.

Kaip teigia ciklo kuratoriai Tautvydas Urbelis, Miglė Babickaitė ir Noah Brehmer, ciklu siekiama parodyti daugiabriaunes miesto transformacijų kryptis ir jų pasekmes. „Regeneracija [ir jos įtampos]“ žvelgia į miesto materialiąją infrastruktūrą, kultūrą ir menines praktikas kaip neatsiejamus dėmenis, įtakojančius vienas kitą ir kuriančius naujas urbanistines ateitis.

 Renginiai nemokami.

Pokalbiai vyksta Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Pokalbių pradžia 20:00 val. Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt

Pokalbių ciklo strateginis partneris: Lietuvos kultūros taryba. Pokalbių ciklo remėjai: PAROC

Informacija

Data:
vasario 27
Laikas:
20:00
Renginys Categories:
,

Vieta

Nacionalinė dailės galerija
Konstitucijos pr. 22
Vilnius, Lietuva
+ Google žemėlapis