Paroda „Portalai‘25“ Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje

Iki birželio 29 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius)  veikia paroda „Portalai‘25“. Tai – Vilniaus dailės akademijos scenografijos bakalauro programos studentų baigiamųjų darbų paroda. Studentai interpretuoja literatūrinius kūrinius, kuria originalias vizualias scenografijas, eksperimentuoja su erdve, medžiagiškumu bei forma.

Šioje parodoje pristatomi šešių absolventų teatro ir kino scenografijos darbai. Kiekvienas darbas yra savarankiškas meninis tyrimas, nagrinėjantis erdvės, objektų, šviesos ir žmogaus santykį skirtinguose kontekstuose. Parodoje pristatomi scenovaizdžių eskizai, maketai, kostiumų eskizai, rekvizito detalės.

Tai – teorinių žinių, kūrybinio proceso ir praktinių įgūdžių rezultatai, kviečiantys žiūrovą patirti scenografiją kaip savarankišką meno kalbą. VDA dėstytoja doc. Jurgita Gerdvilaitė džiaugiasi bendradarbiavimu su muziejumi: „Tai jau tapo tradicija, mes labai dėkingi muziejui už suteikiamus namus ir pagalbą. Studentų darbai labai brandūs, stebina jų sąmoningumas. Sunku pasakyti, iš kur jie semiasi tiek jėgos ir potencialo. Kasmet studentų sukuriami darbai kitokie, kūrybiškumas kitoks, bet tikrai nemažėjantis. Manome, kad darome prasmingą darbą ir muziejus mums padeda“.

Kotryna K. Rupainytė. Kostiumai ir scenografija pagal Jeffrey Eugenides romaną „Jaunosios savižudės“. Vadovai: prof. Gintaras Makarevičius ir doc. Jurgita Jankutė-Mirinavičienė. „Portalai’25“. Zenono Nekrošiaus nuotr.

Unė Kormilcevaitė muziejuje pristato kino scenografijos projektą „Vilniaus geto dienoraštis“, kuris sukurtas remiantis Vilniaus žydų geto aukų istorijomis (vadovė doc. Jurgita Gerdvilaitė). Pagrindinis jos įkvėpimo šaltinis – knyga pagal paauglio Icchoko Rudaševskio aprašytus atsiminimus „Vilniaus geto dienoraštis“. Dienoraštis atskleidžia sunkumus ir žmogiško orumo praradimą. Kūrino autorė kviečia „vilniečius (ir ne tik) prisiminti savo miesto istoriją, dar ne taip senai vykusią mūsų kasdieną regimose gatvėse“.

Vita Ges savo teatro scenografijos projekte spektakliui pagal Ričardo Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“ (vadovė doc. Giedrė Brazytė) Vilniaus miestą vaizduoja kaip atskirą personažą, manipuliuojantį veikėjų realybe ir patirtimi. Scenovaizdžio kūrimui ji remiasi romane minimomis veiksmo vietomis ir tokiomis metaforomis, kaip „Vilnius – tai didžiulis labirintas be išėjimo“, „Vilnius – tai merdėjantis žvėris“. Projekte taip pat – mizanscenos ir veikėjų kostiumai.

Rūta Strazdaitė. Scenografija Oscaro Wilde’o romanui „Doriano Grėjaus portretas“. Vadovas: prof. Gintaras Makarevičius. „Portalai’25“. Zenono Nekrošiaus nuotr.

Rūta Strazdaitė eksponuoja scenografiją ir kostiumus pagal Oscaro Wilde‘o  romaną „Doriano Grėjaus portretas“ (vadovas prof. Gintaras Makarevičius). Ji akcentuoja savo mūzą sudievinančio menininko liniją. Romano siužetą perkelia į bažnytinę erdvę, veikėjams suteikia sakralius vaidmenis. Savo bakalauro darbe R. Strazdaitė nagrinėja žmogaus moralės klausimus, kviečia žiūrovą kartu apmąstyti grožio ir gėrio prasmę.

Kūrybiniame projekte pagal Williamo Shakespeare‘o dramos kūrinį „Romeo ir Džuljeta“ Augustė Smaliukaitė sukuria maketą, scenų vizualizacijas, kostiumų eskizus (vadovai prof. Gintaras Makarevičius, doc. Jurgita Jankutė-Mirinavičienė). Ji svarsto, kodėl pasibaigia meilės ryšys, kuris „tarsi Dievų nulemtas“. Pasitelkusi Rialto tilto Venecijoje metaforą, ji skatina žiūrovą savęs paklausti, kiek smarkiai esu paniręs savo paties sukurtose tobulose iliuzijose.

Domilė Kirstukaitė pasirinko sukurti tarpukario Lietuvos viešbučių kultūros scenografinę interpretaciją kino projekte „Kaunas Grand Hotel“ (vadovė doc. Jurgita Gerdvilaitė). Scenografinė interpretacija atskleidžia tuštybės fenomeną. Projekto kūryba prasidėjo, išgirdus Klaipėdos pilies teatro aktorių dainą pagal poeto Antano Maceinos eilėraštį „Bare“. Šis eilėraštis pasakoja apie žmones, kurie po darbų greitai nusimeta savo nelaimingas kaukes ir puošiasi naktiniam gyvenimui, vykstančiam bare. Ji sukūrė autorinę istoriją, architektūrinį maketą pagal Kauno „Metropolio“ viešbutį, kino scenarijaus dialogus, interjero ir eksterjero vizualus, kostiumų eskizus bei personažus.

Rūta Strazdaitė. Kostiumai Oscaro Wilde’o romanui „Doriano Grėjaus portretas“. Vadovas: prof. Gintaras Makarevičius. „Portalai’25“. Zenono Nekrošiaus nuotr.

Kotryna K. Rupainytė nagrinėjo estetiką kaip pasipriešinimo patriarchatui formą, mergaitiškumo kultūrą atskleidė kostiumuose ir scenografijoje pagal Jeffrey Eugenides romaną „Jaunosios savižudės“ (vadovas prof. Gintaras Makarevičius ir doc. Jurgita Jankutė – Mirinavičienė). „Meniniu tyrimu siekiu atkreipti dėmesį į tai, kaip, nepaisant šiandieninės visuomenės progresyvumo, mergaitiškumas tebėra nuvertinamas, o jam būdingi simboliai – rausvi atspalviai, kaspinai, nėriniai, blizgučiai, popmuzikos grupės – dažnai laikomi infantiliais, nereikšmingais ar nesvariais kultūros kontekste“, – teigia autorė.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus jau penktus metus iš eilės mėnesiui laiko suteikia erdvę scenografijos studentų darbams. Pasibaigus oficialiai VDA baigiamųjų įvairių specialybių darbų parodai, muziejus kviečia scenografijos mylėtojus ir smalsautojus apžiūrėti jaunųjų scenografų darbus iki pat birželio 29 d.

„Studentai kasmet mus nustebina netikėtais sprendimais, kūrybiškumu. Jų parodos sulaukia nemažai susidomėjimo. Tikėtina, kad jų ateities kūryba atkeliaus į mūsų muziejaus rinkinius. Linkime jiems kuo didžiausios kūrybinės sėkmės ir vidinės kūrybos laisvės“, – sako LTMKM direktorė Nideta Jarockienė.