Pokalbiai su kolekcininkais. Edgaras Aronovas: tai kur kas pozityvesnis dalykas
Sergej TimofejevŠių metų spalio 15 d. „Lewben Art Foundation“ šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius‘21“ projektų zonoje pristatys ekspoziciją „How Soon is Tomorrow. Collecting NFTs“.
Ekspozicijoje bus pristatyti vieni pirmųjų sėkmingų NFT: „Cryptopunk“, „Chromie Squiggle“, „MoonCat“ ir kiti, tarptautinėje meno rinkoje puikiai žinomas menininkas, pradėjęs eksperimentuoti su NFT, Damien’as Hirst’as ir jo „The Currency“, lietuvis Robertas Narkus, estai Katja Novitskova ir Tommy Cash’as. Ši ekspozicija nagrinės tiek naujas meno egzistavimo platformas, tiek ir 2021 m. išryškėjusias kolekcionavimo tendencijas, kad atkreiptų dėmesį į dar tik pradedamą tyrinėti NFT pasaulį. Jame 2021 m. sužibėjęs menas sumušė tiek pardavimų rekordus, tiek paskatino rastis naujų kolekcininkų, orientuotų tik į NFT, paskatino ir meno institucijas susidomėti ar įsigyti NFT kūrinių privačioms kolekcijoms.
NFT kūriniai ekspozicijoje bus pristatyti tiek iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos, tiek ir iš kitų privačių kolekcijų. Viena jų – žinomo NFT (angl. non fungible tokens arba nepakeičiami žetonai) kolekcininko Edgaro Aronovo iš Estijos. Apie meno kūrinius, paremtus blokų grandinės technologija ir kaip gali atrodyti jų rytojus, su Edgaru kalbėjosi Arterritory.
Visi tūkstantmečio kartos (angl. milennials) kolekcininkai yra investuotojai. Daugelis kūdikių bumo (angl. baby boomers) kolekcininkų meno kūrinius pirko kaip tam tikrą indulgenciją, jie dalyvavo savotiškoje meno plovimo akcijoje. Tūkstantmečio karta tokio poreikio neturi išvis, jie nesuinteresuoti nieko nuo savęs nusiplauti – jiems paprasčiausiai tai nerūpi. Investuodami jie remia visą projektą – komandą, programavimą, meną. Tačiau tik apie 20 % šioje srityje dalyvaujančių žmonių priklauso šiai kategorijai, likusieji yra ne daugiau nei „turistai“, kurie į šią sritį patenka su ažiotažo banga. Ir, žinoma, visam tam reikalingas sėkmės elementas, kaip ir visa kita, kas susiję su kriptovaliutomis. Tiesą sakant, pagrindinė taisyklė šioje srityje: „Niekad nepirkti daugiau ar neišleisti daugiau, nei esate pasiruošę prarasti“. Ją man suformulavo Olga Temnikova, kai paskambinau prieš pokalbį su Edgaru Aronovu, NFT kolekcininku. Jis kartu su Olga ir jos galerijai atstovaujančiais menininkais š. m. rugpjūčio pradžioje pristatė kolekciją „Mutagen NFT“, kuri per tris valandas buvo išparduota už maždaug 1,4 mln. JAV dolerių.
Ši kolekcija skyrėsi nuo kitų, nuolat siūlomų NFT rinkoje, nes jai skirtus objektus sukūrė atsakingų institucijų pripažinti menininkai, tokie kaip Tommy Cash’as ir Katja Novitskova. Juos galerija „Temnikova & Kasela“ specialiai pakvietė apmąstyti šios naujos mados mene ir meno rinkoje.
Ilja Karilampi. NESUDEGANTIS MUTAGEN GOPNIKAS. Iš Mutagen kolekcijos
Bendra tendencija gana aiški: pirmiausia NFT menas iš pramogos kompiuterių entuziastams virto tikro ažiotažo epicentru, kur sukasi milžiniški pinigai, o dabar ši tvirtai ir neįtikėtinai sparčiai besivystanti sritis patraukė tradicinių meno institucijų dėmesį. Pavyzdžiui, NFT meno paroda „Etherial Aether“ (žodžių skambesio ir sąsajų žaismė su aliuzija į „Ethereum“, tačiau pažodžiui verčiant galinti turėti begalę reikšmių, – vert. past.) yra Sankt Peterburgo Ermitažo muziejaus projektas, jį rengia žymus kuratorius ir šiuolaikinio meno ekspertas Dmitrijus Ozerkovas.
Pristatydamas būsimą projektą, Ozerkovas rašo: „NFT pozicionuoja save kaip naujo tipo meną ir naują kolekcionavimo formą. NFT nėra meno kūrinys senąja analogine šio žodžio prasme, o greičiau skaitmeninė failo kopija (tokiais formatais kaip fotografija, vaizdo įrašas, garsas ir kt.), kuri saugoma kaip skaitmeninė apskaita, vienetas paskirstytoje blokų grandinės knygoje. Pagrindinė žetono idėja yra kodo unikalumas ir nekintamumas, nepakeičiamumo ypatumai: nuosavybės teise turima informacija yra jos esminė vertė ir gali būti perduodama sistemoje naudojant išmaniąją sutartį, t. y. kompiuterio valdymo protokolą. Ženklas negali būti niekieno nuosavybė: šio meno turėjimas ir tapo paties meno esmė… Kolekcionavimas nuolat keitėsi. Atsiradus avangardui ir konceptualizmui, molbertinės tapybos nuosavybė – menininko meistriškumo liudijimas – buvo pakeista nuosavybės teise į objektą, koncepcinį pradinės idėjos simbolį. Dabar, regis, stovime prie naujo etapo slenksčio: nukrypstame nuo idėjos ir sutelkiame dėmesį į nuosavybės faktą. Subjektyvi skaitmeninio turto nuosavybė yra svarbesnė už bet kokias objektyvias minėto turto savybes.“
Dmitrijus Ozerkovas (kaip ir daugelis kitų žinomų meno institucijų ekspertų) mano, kad pagrindinių meninių NFT madų lygis šiuo metu yra gana žemas, tačiau neišvengiamai augs „tiek išorinio patrauklumo, tiek technologijų filosofinių gelmių paieškų lygmenyje“.
Nik Kosmas. UNIVERSALI PAMOKA. Iš Mutagen kolekcijos
Čia ir įdomumas. Anot Olgos Temnikovos, kas iš tikrųjų gyvena NFT pasaulyje, nesureikšmina „didžiojo pasaulio“, institucijų pasaulio ir ekspertų nuomonės. Ir tokia nuostata yra šio naujojo „laukinių vakarų“ patrauklumo ir šviežumo šaltinis. Jie vertina sėkmę pagal savus kriterijus. „Kas yra sėkmingas NFT projektas? Galima įvardinti tris kriterijus. Atpažįstamumas. Retumas. Bendruomeniškumas. Ašis nuolatinis bendravimas internetiniuose forumuose ir platformoje „Discord“ – apie tai, kas tai yra, ką tai iš tikrųjų reiškia, kas pakankamai greitai ką nusipirko ir kas už kiek pardavė“, – sako Olga. Norint patekti į NFT pasaulį, vien formaliojo dalyvavimo iš esmės nepakanka. Todėl galinčio pristatyti naują kolekciją „gido“ vaidmuo, tam tikra prasme buvimas jos sėkmės garantu tampa itin svarbus.
Projektui „Mutagen“ pasaulinio kriptovaliutos žinovo vaidmenį atliko Edgaras Aronovas. „Jis pats kolekcionuoja NFT ir būtent todėl sujungėme bendras jėgas šiam projektui, – pasakoja Olga ir juokiasi, – jis turi kolekcininko mentalitetą – tokia ta paveldėta liga.“ Edgaras jau seniai užsiima skaitmeniniu verslu, jo portfelyje yra daug didelių startuolių projektų, jis anaiptol ne naujokas kriptovaliutų pasaulyje. Susisiekėme su juo per „Google Meets“, Edgaras retkarčiais pasidalindavo su manimi savo užrašų knygelės ekranu ir tuo, ką ji tuo momentu rodė, kad paaiškintų ar pailiustruotų savo mintis.
Kiek laiko aktyviai dalyvaujate startuolių ir skaitmeninio verslo arenoje?
Jau maždaug apie dešimt ar dvylika metų. Mano įkurtos įmonės buvo gana specifinės. Pirmoji dirbo su mokslinių tyrimų bendruomene. Turėjome grupę skirtingų mokslininkų, kuriuos mes sujungėme su įvairių vyriausybių struktūromis, norėjusiomis paremti jų darbą. Antroji, su kuria vis dar dirbu, pradėjo veiklą prieš metus, ji pavadinta „Eventornado“ ir skirta hakatonų organizatoriams [iš „hacker + marathon“ – forumas programuotojams, kuriame įvairių sričių specialistai bendradarbiauja, kad per tam tikrą laikotarpį išspręstų konkrečią problemą – red. pastaba]. Sukūrėme jiems šią platformą, kad supaprastintume visą jų darbo procesą.
Taip pat esu gana aktyviai įsitraukęs į kriptosceną ir palaipsniui pereinu prie nuolatinės veiklos šioje srityje. Tai susiję ir su mano susidomėjimu NFT.
Į ką telkiate dėmesį šioje srityje?
Susidomėjimas iš tikrųjų yra gana platus. Apimantis finansines programas ir NFT, ir tai, žinoma, išsivystė į labai įdomų reiškinį. Prieš atsirandant NFT, dauguma žmonių kriptovaliutų pasaulyje buvo vadinamieji gykai (angl. geek, liet. tiksliukai, dažniausiai specifiškai technologijų entuziastai – vert. past.). Tai buvo itin nišinė sritis žmonėms, besidomintiems konkrečiai finansiniais dalykais, kriptovaliutomis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiais laikais kultūra taip pat įtraukiama į kriptovaliutų pasaulį, ir NFT dėka prie jo prisijungia vis daugiau žmonių, anksčiau nieko nežinojusių apie bitkoinus ir panašius dalykus. Ir tokių naujokų yra daug.
Ką jūs pats manote apie NFT? Ar yra tam tikras emocinio įsitraukimo aspektas?
Be abejo. Iš pradžių nė neįtariau, kad taip susižavėsiu šiuo dalyku. Esu nusipirkęs gana daug NFT ir neketinu jų parduoti, tikrai turiu savotišką emocinį ryšį su jais. Be to, dabartinė NFT bendruomenė labai patraukli, ji visiškai kitokia nei kriptovaliutų socialiniai ratai, kuriuose skirtingas idėjas turintys žmonės nuolat konkuruoja tarpusavyje. Tai kur kas pozityvesnis dalykas.
Kokius NFT asmeniškai renkate?
Yra keletas NFT tipų. Šiuo metu labai populiarus generatyvinis menas. Tai nėra naujas reiškinys per se, tai menas, sukurtas naudojant programavimo programas, kompiuterius. Prasidėjus kriptovaliutų erai, jo populiarumas labai išaugo. Pagrindinė idėja yra ta, kad programuotojas ir menininkas (kartais tai yra tas pats asmuo) sukuria tam tikrą kodą ir paskelbia jį „Ethereum“ (blokų grandinės pagrindu sukurta platforma, kurios kriptovaliuta yra eteris, vert. past.), kompiuterinėje aplinkoje, kuri niekada nenustoja veikusi. Ir tą akimirką, kai kodas tampa ten saugomas, niekas nebegali jo pakeisti, perrašyti ar sustabdyti – net ir paties kodo kūrėjas. Ir kolekcininkai pradeda kaldinti (angl. minting) naudodamiesi kodu – menininkas tam tikra prasme perduoda savo kūrinio formos kontrolę į kolekcininko rankas. Kolekcininkai paspaudžia mygtuką, kuris įjungia kodą, ir taip sukuriamas meno kūrinys, iš esmės nebepriklausomas nuo menininko. Menininkas gali tik įsivaizduoti, kaip atrodys galutinė jo darbo versija.
Projektas Fidenza, tipinis menininko Tylerio Hobbso kūrinys, pirmą kartą pristatytas Art Blocks platformoje birželį. Atsitiktinai sukurtas Hobbso išrasto algoritmo, sausakimšai pripildytas ryškių kreivių bei spalvotų formų – 999 šios kolekcijos kūrinių buvo pateikti už 0.17 ETH už vienetą (apie 400 JAV dolerių tuo metu). Šiuo metu jie parduodami OpenSea antrinėje rinkoje kaina 1000 ETH (apie 3.5 mln. JAV dolerių) už vieną kūrinį.
Taigi tai, ką NFT kolekcininkai perka, yra ne kodas, o šio kodo produktai?
Taip!
O „produkto“ variantų gali būti tiek, kiek pirkėjų?
Taip, daugmaž. Nors bendras variantų skaičius vis dėlto yra ribotas. Aš jums kai ką parodysiu… Sekundėlę. Žiūrėkite, platformoje „OpenSea“ yra labai populiarus projektas „Fidenza“. Tai, ką matome dabar, šie konkretūs vaizdai – tai, ką kažkas jau nukaldino, tai jau kam nors priklauso. Tačiau tokiu būdu mes pažįstame bendrą stilių, elementų rinkinį ir turime apytikslę idėją, ką ketiname gauti. Tiesą sakant, net nežinau, kodėl generatyvinis menas yra toks populiarus. Galbūt būtent todėl, kad čia pirmą kartą istorijoje menininkas perleidžia galutinio savo kūrinio išvaizdos nuosprendį kam nors kitam. Ir kai kodas yra sukurtas, niekas negali jo sustabdyti.
Kitas NFT meno tipas yra avatarai, profilio nuotraukos. Rinkoje visada siūlomos NFT kolekcijos, susidedančios tik iš avatarų. Pavyzdžiui, tai gali būti gyvūnų nuotraukos. Nesu tikras, ar tikrai galime tai vadinti menu. Bet tai kolekciniai objektai.
„CryptoPunks“ buvo išvystyti Larva Labs – dviejų kanadiečių programuotojų komandos, Matto Hallo ir Johno Watkinsono. Jie tapo pirma pasaulyje NFT bendruomene, kai 2017 m. sukūrė 10,000 pikselių meno paveikslėlių. Vėliau „CryptoPunks“ avatarai tapo savotiškas statuso simbolis, atskiri šios serijos paveikslėliai buvo parduoti už milijonus dolerių. Tam tikra prasme jie parodė kelią, kuriuo dabar eina ir kitos NFT bendruomenės.
Lyg kortelės „Pokémon“…
Būtent. Bene didžiausia šio tipo sėkmės istorija yra „CryptoPunks“. Kai kurių jų atvaizdų kainos pasiekė 7 mln. dolerių.
Ar tai menininkų grupė?
Taip. Ir jų darbai neseniai buvo parduodami aukcione „Christie’s“. Juos galima laikyti NFT pionieriais (nes jie kūrė anksčiau nei 99,9 % visų NFT projektų bei labiausiai paskatino šią madą), tačiau techniškai jie nebuvo pirmieji, nes prieš juos taip pat buvo keletas NFT, tik nė vienas iš jų netapo toks populiarus. „CryptoPunks“ pasirodė prieš trejus ar ketverius metus, prieš dabartinį šurmulį, supantį NFT. Tad šioje srityje jie turi savotišką istorinę vertę. Galima sakyti, jog tai yra NFT pasaulinės monos lizos. Aukščiausia istorinė vertė ir didžiausios kainos. Brangiausiai parduotas „Cryptopunks“ kūrinys kainavo 7 mln. dolerių – iki dabar tai yra rekordas.
CryptoPunks #9552
Valio!
Tačiau aš vis dar tikiu, kad apie 95 % vertės priklauso nuo jų istorinės svarbos. Jie toli gražu nebuvo tokie brangūs lyginant su keliais ankstesniais metais. Jei dabar tau priklauso „CryptoPunks“ avataras, žmonės tave labiau gerbia. Taigi tai taip pat yra su statusu susijusi istorija.
Kitas įdomus projektas yra „Art Blocks“, pagrindinė generatyvinio NFT meno platforma. Čia menininkai gali paskelbti savo kolekcijas, taip pat yra specialiai, itin selektyviai kuruojamas meno skyrius.
Paprastai vienoje siūlomoje kolekcijoje yra keli tūkstančiai NFT. Visi jie šiek tiek skiriasi, tačiau buvo sukurti tos pačios sistemos, tik su skirtingais parametrais.
Skaičiau, jog NFT rinka pastaruoju metu keičiasi – kolekcijų kainos yra kritusios. Ne todėl, jog būtų neveikli, priešingai – didėja parduodamų kolekcijų kiekis, tačiau kainos tampa prieinamesnės, demokratiškesnės.
Dėmesys yra nukreiptas šiek tiek kitur. Reikalas tas, kad kiekvienas NFT perpardavimas susijęs su autoriniu atlyginimu – nuo 2,5 iki dešimties procentų. Teoriškai autorius – menininkas, programuotojas – gali uždirbti nuolat. Šiuo metu logiškiau siūlyti kolekciją už vidutinę kainą, kad visi norintys galėtų iš jos ką nors nusipirkti. Jei kolekcija bus sėkminga ir jos vertė didės, menininkas uždirbs daug didesnius honorarus.
Ir vis dėlto, palyginti su kitais NFT objektais, NFT menas vis dar yra labai prabangi sritis, pradinės kolekcijų kainos siekia kelis milijonus dolerių. O sėkminga kolekcija yra ne tik menininko, bet ir programuotojo bei bendruomenės vadybininko darbas, tam reikia tinkamos rinkodaros. Tam tikra prasme tai primena startuolius. Darbas su kolekcija nėra tik kūrimas ir pardavimas, vertė taip pat turi būti išlaikyta arba pakelta vėliau. Tai reiškia nuolatinį darbą su bendruomene, komunikaciją, keitimąsi informacija ir nuomonėmis. Be viso to, išleista kolekcija neturės jokios vertės.
Meebits – nauja Larva Labs 3D kolekcija
O tai reiškia, kad jei esu menininkas, man būtinai reikia programuotojo, kad sukurtų man kodą…
Nebūtinai. Yra platformų, kurios tai padarys už jus. Jūs paskelbiate savo paveikslėlį ir jis perkeliamas į platformą „Ethereum“. Tada galite jį parduoti. Iš esmės rinkai galite pateikti ištisas kolekcijas arba atskirus kūrinius.
Tačiau komunikavimas su bendruomene yra pagrindinis dalykas. Kartais matai, kaip įžymybė išleidžia savo NFT ir niekas jo neperka. Tikroji kriptovaliutų bendruomenė nėra didelė, su ja susisiekti nesunku. Kai manęs klausia, koks yra geriausias būdas pradėti tai daryti, aš visada pasiūlau žmonėms apsilankyti Twitteryje, sekti visus ten esančius kolekcininkus, susisiekti su jais ir reklamuoti savo darbus. Twitteris yra tai, ką dauguma NFT kolekcininkų naudoja ryšiui palaikyti.
Tai net primena tradicinės turgavietės modelį, kuriame pardavėjai nuolat bendrauja, liaupsina savo prekes. Atrodo, kad tai tiesiog įprasta žmogiška prieiga…
Taip, ir žmogiškasis faktorius čia apskritai yra labai svarbus. Kolekcininkai perka todėl, nes pažįsta asmenį ar asmenų grupę, esančią už konkretaus kūrinio – ne tik todėl, kad jiems tai patrauklu vizualiai. Jei norite būti paklausūs tarp šių žmonių, turite gebėti pristatyti save ir savo darbą, įrodyti, kad ši bendruomenė jums svarbi – kad norėtumėte būti jos dalis ir ateityje kurti naujus kūrinius.
Išties įdomu, nes man susidarė įspūdis, kad kriptovaliutų pasaulis iš esmės yra anoniminis, kur visi slepiasi už slapyvardžių ar avatarų.
Žinoma, galima likti ir anonimu.
Taigi niekam nerūpi, kas tu esi „realiame pasaulyje“ ir koks tavo vaidmuo bendruomenėje?
Būtent!
Paimkime, pavyzdžiui, generatyvinio meno projektą „Pulsquares“, labai populiarią, labai aukštos klasės kolekciją – vieną iš mano mėgstamiausių. Jį sukūrė anonimas mokslininkas iš Brazilijos, kuris jau seniai domisi fraktalais ir kompleksiškomis sistemomis. Mes nežinome, kas jis yra, mes žinome tik jo slapyvardį. Žmonės bandė išsiaiškinti, kas slypi už šio slapyvardžio, bet jiems nepavyko. Ir tai gerai, kriptovaliutų pasaulyje viskas gerai, čia svarbiausias klausimas, koks tavo produktas? Pradėti darbą nuo nulio kaip anoniminiam asmeniui išties nelengva – tenka dėti kur kas daugiau pastangų, kad įtikintumėte žmones, jog tai, ką darote, yra svarbu.
Kalbant apie „Pulsquares“, pirmąją kolekciją anoniminis kūrėjas pasiūlė nemokamai. Tai buvo 1000 vienetų NFT kolekcija. Žmonės atidžiau pažvelgė į projektą ir nusprendė, kad šis žmogus žino, ką daro. Taigi antrajai kolekcijai jis jau galėjo paprašyti nedidelės pinigų sumos…
Kriptovaliutų pasaulyje dalyvaujate savo tikruoju vardu ar slapyvardžiu?
Taip, savo tikruoju vardu. Dažnai pagalvodavau, ar nesisektų geriau, jei pereičiau į visiškai anoniminį statusą (juokiasi), bet vis vien dirbu naudodamas savo tikrą vardą.
Nik Kosmas. KŪNŲ MEDŽIOTOJAS E02. Iš Mutagen kolekcijos
Jei kalbėtume apie jūsų bendradarbiavimą su Olga Temnikova ir projektu „Mutagen“ – ar teisingai suprantu, kad jūsų pareiga buvo suteikti kolekcijai vertę kriptovaliutų bendruomenės akyse?
Kadangi mėgaujuosi tam tikru populiarumu šiuose sluoksniuose, man buvo paprasčiau papasakoti žmonėms apie kolekciją ir jos idėją. Ypač tokiems kolekcionieriams, kaip aš.
Paprastai projektai būna dviejų tipų. Tai susiję su jų sukūrimo metodais: kai kurie yra itin techniniai, sukurti tik programuotojų arba programinės įrangos kūrėjų. Kiti projektai yra labai meniški, be jokio specialaus programavimo, tiesiog paversti į NFT. Mes norėjome pasirinkti vidurinį kelią – pasiimti keletą „tradicinių“ aukšto lygio menininkų ir sujungti juos su programuotojais profesionalais bei sukurti tikrą aukščiausios kokybės kolekciją. Pasiūlėme 4096 NFT, iš kurių 40 (pavadinti „Genesis NFT“) mutuoja, kiekvienas į 256 galimus variantus.
Kas juos įsigijo?
Daugiausia pavieniai kolekcininkai, bet buvo ir žmonių grupių.
Be kita ko, projekto aprašyme yra teigiama, kad „Mutagen derina atsitiktinumą su sąžiningumu, nes projektas sukasi apie naują vertės priskyrimo modelį: Tikėtinos vertės fondą. Ką tai reiškia?
Klausimas toks: kaip planuojate parduoti savo kolekciją – ar tai fiksuota kiekvieno NFT objekto kaina, ar kaina keisis priklausomai nuo to, kaip vyks pardavimai? Remiantis anksčiau populiariu modeliu, kaina augo, kai kas nors nusipirkdavo NFT iš specifinės kolekcijos. O tai reiškia, kad jei aš nusipirksiu 20 vienetų NFT iš kolekcijos, o jūs pirksite iškart po manęs, tas pats NFT jums kainuos daugiau. Kaina buvo kaskart dirbtinai keliama. Tai nėra labai efektyvus modelis, jis pagrįstas FOMO (angl. Fear of Missing Out, liet. baimė praleisti). Žmonės galvoja: „Jei nepirksiu iš karto, tai man kainuos daugiau, net ir po dešimties minučių.“ NFT bendruomenė nebesilaiko šio modelio ir stengiasi jo išvengti. Populiariausias vertės priskyrimo būdas yra fiksuota kaina. Jūs sakote: tai yra mano 4000 vienetų NFT kolekcija, kiekvienas NFT kainuoja 200 dolerių. Ir kol jis nėra išparduotas, kiekvienas gali nusipirkti NFT už minėtus 200 dolerių. Tuo tarpu tikėtinos vertės fondo modelis vėlgi yra visiškai kitoks. Esmė ta, jog kiekvienoje NFT kolekcijoje yra įvairaus retumo laipsnio darbų. Mūsų atveju kaina gali keistis, atsižvelgiant į dar turimų retų kūrinių skaičių. Taigi, tarkime, yra 4000 vienetų NFT, kas nors nusiperka 500 jų. Jei šie 500 buvo itin reti ir ypatingi, vadinasi, likusi fondo vertė dabar yra mažesnė, nes rečiausi NFT jau išparduoti. Taip kitam pirkėjui kaina nukrenta.
Svarbus niuansas yra tas, kad jūs jokiu būdu negalite žinoti, ką tiksliai gausite, – tai loterija. Kai perkate ką nors iš kolekcijos, kuri išleidžiama į apyvartą, turite apytikslę idėją, kaip visi šie kūriniai atrodo, o kuriuos gausite – atsitiktinumo reikalas. Todėl daugelis žmonių pasitiki lygiosiomis – galų gale, jei jums pasiseks įsigyti retą NFT, galite jį nusipirkti už 300 dolerių ir po mėnesio parduoti už 100 tūkstančių… jei jums labai pasiseks.
Retumo elementas čia labai svarbus. Kiek suprantu, tai sąmoningai programuojama.
Taip, tai visiškai dirbtina. Paimkime labai paprastą ir linksmą Pudgy Penguins (liet. Putlieji Pingvinai) atvejį. Jie yra proporcingai suskirstyti į įvairias rūšis. Paimkime jų skin‘us (skin – skaitmeninė daikto išvaizda, jo „oda“, vert. past.), yra auksinio skin‘o pasirinkimas. Iš viso yra 8888 pingvinai, o kolekcijos kūrėjai nusprendė 44 iš jų padaryti auksiniais.
Pudgy Penguins – kolekcija, sudaryta iš 8888 atsitiktinai sugeneruotų Pudgy Penguin NFT vienetų „Ethereum“ blokų grandinėje. 8888 Pudgy Penguins kuria bendruomenę, žinomą kaip „The Huddle“ (liet. Susibūrimas). Mūsų pingvinai yra putlūs, mieli, linksmi ir šiek tiek paiki. Pudgy Penguins dievina žuvis ir yra garsūs tarp legendinių memų, teigiama pudgypenguins.io tinklapyje. Iliustracijoje: Pudgy Penguin #6834
Tai tiesiog taip… taip akivaizdu: jie auksiniai, todėl turi būti brangesni!
Taip! (Juokiasi) Ir žmonės taip galvoja – jų yra tik 44! Retenybė! Be to, auksiniai atrodo mielesni.
Žinoma, tai labai paprastas pavyzdys. Su kito lygio meno kūriniais viskas gali būti daug sudėtingiau. Tai įgauna ypatingą reikšmę antrinėje rinkoje, kai žmonės jau mato, ką perka, o tuo metu, kai ši kolekcija buvo tik išleista, žmonės savo pingvinus gavo atsitiktinai.
Ką galvojate apie menininkus, dalyvaujančius projekte „Mutagen“, – ar rinkote juos kartu su Olga, o gal tai buvo jos projekto dalis ir nesikišote į jos sprendimus?
Taip, tai buvo jos kompetencijos sritis. Aš dar tik pradedu pažintį su tradicinio meno pasauliu, prieš susitikdamas su Olga nelabai jį pažinojau. Ji nagrinėjo meninę projekto pusę, o mano darbas buvo supažindinti menininkų darbus su NFT pasauliu – surasti programuotoją ir pateikti jį į rinką. Stipraus programuotojo paieška gali būti labai svarbi NFT projektui. Mums pasisekė – pagrindinis programuotojas buvo Hendrikas Kaju, jis pasirūpino viskuo, kas techniška.
Katja Novitskova. PDB MUTANTAS 01 & PDB MUTANTAS 06. Iš Mutagen kolekcijos
Ar esate patenkintas rezultatu?
Taip, esu patenkintas, nes kai kurie gana įtakingi ir aktyvūs kolekcininkai pirko iš mūsų. Tačiau mūsų laukia dar daug darbų. Turime skatinti projektą, palaikyti sukurtą ir jau išparduotą kolekciją, kad išlaikytume jos vertę. Tačiau ateityje svarstome galimybę kurti ir naujas kolekcijas.
Tai reiškia, kad, skirtingai nuo įprastos meno rinkos, jūs ir toliau turite rūpintis jau parduotu menu?
Taip, ne tik rūpintis juo, bet daryti tai viešai, kad kiti matytų, jog sava kolekcija yra rūpinamasi, jog vis tiek yra prisiimama atsakomybė. Jei sukūrę kolekciją išeisite šešių mėnesių atostogoms, ji gali nustoti „veikusi“. (Juokiasi)
Tai labai kūrybiškas ir įdomus pasaulis. Tačiau daugelis kalba, jog tai nelabai draugiška aplinkai – kasant ir paverčiant objektus į NFT reikia elektros energijos, kuri gaminama deginant dujas ar anglis.
Tai šiek tiek tiesa ir šiek tiek mitas. Žiniasklaidai patinka šokiruojančios antraštės. Taip, „Ethereum“ reikia didžiulių išteklių, tai tiesa. Tačiau NFT to nedaro. Žmonės mano, kad jei kuriate NFT platformoje „Ethereum“, automatiškai sukuriate dar didesnį taršos pliūpsnį. Bet tai taip neveikia. Praktiškai kurdami NFT neišleidžiate dar daugiau išteklių. Nes kaip gi veikia „Ethereum“? Tai blokinė grandinė, kuri kas dešimt sekundžių sukuria naują bloką, ir kiekvieną kartą, kai kas nors daro ką nors su „Ethereum“, duomenys yra šifruojami į šį bloką. Bloke gali būti šimtai ar tūkstančiai NFT arba jų gali ir visai nebūti. Tai neturi jokios reikšmės. Nesvarbu, kiek informacijos bus užšifruota kiekviename atskirame bloke, kas dešimt sekundžių vis tiek bus gaminamas naujas. Taigi teiginys, kad kiekvienas naujai pagamintas NFT reiškia papildomą išteklių eikvojimą, absoliuti netiesa. Nors teiginys, kad „Ethereum“ per se sunaudoja išteklius, yra teisingas. Tačiau palaipsniui jie atras kelią iš šios situacijos. Po poros mėnesių tikimasi „Ethereum“ atnaujinimo, ir klaida bus pašalinta. Kitais metais jie taps maždaug tūkstantį kartų efektyvesni pagal sunaudojamą energiją.
Tommy Cash. AUKSINIS. Iš Mutagen kolekcijos
Kaip manote, ar galime numatyti ateinančių dešimties metų prognozę? Kas nutiks su šių kolekcijų verte?
Problema ta, kad yra tiek daug naujų įrašų, kad, kaip tikėtina, dauguma šių projektų negalės išlaikyti savo vertės. Ir vis dėlto kai kurie projektai, pvz., „CryptoPunks“, greičiausiai ne tik išsaugos savo vertę, bet įgis daugiau svorio. Tai istoriškai svarbus dalykas. Iš esmės tiems projektams, kurie jau šiandien laikomi istoriškai reikšmingais, neabejotinai pasiseks. Tačiau daugelis kitų pasieks nulinę vertę. Šiuo metu nuotaika pakili, atsiranda daugybė naujų projektų, žmonės perka, neturėdami deramo supratimo apie juos. Ir yra tikimybė, kad net anksčiau nei po dešimties metų, kad vos per trejus ar ketverius metus daugelis projektų praras savo vertę.
Galbūt kaip tik todėl ir svarbu į šį žaidimą įtraukti menininkus, turinčius gerą vardą bei reputaciją?
Tai tikrai padeda, taip. Tačiau apskritai, kai galvojame, kurie projektai išliks ir pasirodys kaip nugalėtojai, tai yra būtent tie, kurie toliau stengsis puoselėti savo svarbą, nenustos bendrauti su bendruomene ir kurs naujus darbus. Šiame žaidime negalima sustoti.
Na, tada mes esame tam tikro bumo liudininkai ir pamatysime, kas iš to liks po trejų ar ketverių metų…
Taip. Visiškai įmanoma, kad ir tarp mano kolekcijoje esančių NFT yra keletas, kurių vertė žymiai sumažės. Bet to niekada negali tiksliai žinoti. Tai labai primena investavimą į naujas technologijų įmones. Jūs atliekate statymus, perkate tai, kas jums patinka, ir tikitės, kad tai patiks ir kitiems. Ir kad kūrėjai tęs savo darbą. Tačiau iš tikrųjų niekada negali būti šimtu procentų tuo tikras.
Ačiū! Padėjote man susidaryti geresnį bendrą vaizdą. Geriausios kloties su savo NFT!
Ačiū!
Edgaro Aronovo avataras iš CryptoPunks kolekcijos
Šis tekstas pirmą kartą publikuotas meno portale Arterritory.com. Iš anglų kalbos vertė Emilija Vanagaitė