Paroda „Slinktys“ Vilniaus „Prospekto“ fotografijos galerijoje

Gruodžio 22 d., pirmadienį, 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma paroda „Slinktys“.

Dalyvaujantys menininkai: Žygimantas Augustinas, Jonas Gasiūnas, Kęstutis Grigaliūnas, Algis Griškevičius, Evaldas Jansas, Agnė Jonkutė, Eglė Karpavičiūtė, Jolanta Kyzikaitė, Rolandas Marčius, Audrius Puipa, Marija Teresė Rožanskaitė. Parodos kuratoriai: Gytis Skudžinskas, Vilma Samulionytė.

Nors parodoje ir demonstruojama pati tikriausia fotografija, neretai dar ir dvelkianti klasikinių ryškalų ir fiksažo aromatu, joje dalyvaujantys autoriai nėra identifikuojami kaip fotomenininkai, dažniau kaip dailės ar šiuolaikinio meno atstovai. O menotyrininkas Vidas Poškus katalogo įvade teigia: „Vos tik Niepce‘as, Daguerre‘as ar Talbotas pabandė pagauti, užfiksuoti ir padauginti šviesą, konfliktas, kaip banalu bebūtų tai sakyti, tarp fotografijos ir tapybos buvo iš anksto užprogramuotas“. Tačiau šios parodos kuratoriai neskatina klasikinio konflikto ar flirto tarp meninės raiškos formų, o akcentuoja tai, jog fotografija, neretai tampanti tik mediumu tarp realybės ir meno kūrinio, pati dažniausiai jau yra savipakankamas objektas. Jai nebereikalinga antrinė reprezentacija. Kita vertus, parodos darbus galime traktuoti ir kaip etiudus ar meninio tyrimo objektus, leidžiančius sutramdyti aplink siaučiantį tikrovės chaosą.

Bet kokiu atveju žiūrovų parodoje laukia vizualinis nuotykis, šuolis iš disciplinos į discipliną, galimybė pasitikrinti lietuviškos meno istorijos žinias. Ir tikrai, jei prie darbų nebūtų autorių pavardžių ir jiems suteiktume kiek kitokį formatą, galėtume kai kuriuos iš jų statyti į lietuviškos humanistinės fotografijos klasikų gretas (M. T. Rožanskaitė), degradavusio objekto stebėtojų kastą (A. Griškevičius) ir panašiai. Labai įdomu ir tai, kad parodoje nemaža tokių fotografinių strategijų, kurios pastaruoju metu užima dominuojančią poziciją pasaulio fotografinės kūrybos kontekste, bet lietuviškame fotomene atsispindi tik fragmentiškai arba jų apskritai nėra. Buitiškumas ir sąmoningo mėgėjiškumo eksploatavimas ryškus E. Janso, J. Kyzikaitės darbuose. Tipologinių skaitmeninių vaizdų sankaupos – L. Šalčiūtės, R. Marčiaus archyvuose. Pop kultūros ikonografijos rekonstrukcijos K. Grigaliūno, J. Gasiūno saugyklose. Ir gali būti, kad šie principai pasirinkti atsitiktinai, tačiau jiems atsidūrus viešumoje, kartu išplečiamas tiek fotografijos, tiek tradicinės menininkų kūrybos interpretacijų ir perskaitymo galimybių laukas.

Paroda veiks iki 2015 m. sausio 17 d.