Menininkų kolektyvo Lou Cantor paroda „Parallax” LDS meno erdvėje „Medūza“

Iki spalio 19 d. LDS meno erdvėje „Medūza“ (Šv. Jono g. 11, Vilnius) veikia menininkų kolektyvo Lou Cantor paroda „Parallax”.

Parodos kompoziciją sudaro dvi iš pažiūros skirtingos, tačiau temiškai susijusios dalys. Pagrindinėse ekspozicijų salėse lankytojus pasitiks kūriniai iš serijos The Crystal World, kuri yra įkvėpta žymaus J. G. Ballardo romano tuo pačiu pavadinimu.  Didelio formato paveiksluose vaizduojamos akimirkos iš visuomenę sukrėtusių įvykių Šiaurės ir Pietų Amerikoje, kurių viešasis suvokimas buvo kaip niekada anksčiau paveiktas interneto technologijų —  algoritmų formuojamo naujienų srauto bei dirbtinio intelekto. Praradę savo pirminį kontekstą ir paklydę begalinėse komunikacijos kilpose, šie vaizdai buvo radikaliai atsieti nuo tiesioginio santykio su savo referentais. Išplitę informacinėje terpėje bei veikdami daugybėje prieštaringų pasakojimų vienu metu, jie ištirpdė bet kokią skirtį tarp faktų ir pramanų, o jų daugis bei cirkuliavimo greitis ilgainiui virto triukšmu, užkritusiu gebėjimą individualiai ir kolektyviai suvokti tikrovę. Eksponuojamuose kūriniuose šie vaizdai yra pertraukiami inkrustuotų ametisto kristalų, čia primenančių mįslingą virusą, krištole sustingdžiusį Afrikos žemyną minėtame Ballardo romane. Parodoje tai tampa metafora, bylojančia apie paradoksalias socialinės ir pažinimo laisvės problemas, sąlygotas vis labiau juntamo technologijų poveikio mūsų gebėjimui pažinti. 

Antroji parodos dalis, eksponuojama Medūzos Videokapsulėje ir į ją vedančiuose kambariuose, yra skirta specialiai šia proga sukurtiems video kūriniams. Juose iš skirtingų perspektyvų paliečiami subtilūs, tačiau lemtingi psichosocialiniai pokyčiai, sąlygoti technologijų bei elgsenos mokslų taikymo. Filmas „Endless Eye“ yra spekuliatyviosios poezijos kūrinys, kuriame siekiama rasti kalbą, tinkančią sintetinių santykių dominuojamai epochai. Jame raginama iš naujo įsivaizduoti pačią žmogaus ir mašinos sąveikos esmę taip, kad būtų užtikrinta pažinimo laisvė. Tuo tarpu video kūriniai „Unpredictability of Reward“ bei „Slot Machine“ nagrinėja aukščiau aprašytas temas, siekdami jas perteikti jaunesnei auditorijai. Atsispirdami nuo garsių rusų neurologo Ivano Pavlovo eksperimentų su šunimis, jie pasakojimą apie elgsenos mokslo ištakas, implikacijas ir keliamus iššūkius, kurie kyla dėl jo taikymo elgsenos modeliavimo strategijose bei komunikacijos technologijų dizaine. Šie filmai buvo sukurti mąstant apie ilgalaikę edukacinę programą, kuri ilgainiui taps „Medūzos” viešosios programos dalimi.

Lou Cantor yra 2011 m. Berlyne įkurtas menininkų kolektyvas (šiuo metu jį sudaro Jozefina Chetko ir Kolja Glaeser), kurio pagrindinė interesų sritis yra intersubjektyvumas ir tarpasmeninė komunikacija. Lou Cantor praktika tyrinėja daugiaprasmišką šiuolaikinės komunikacijos minų lauką, kuriame terpė, pranešimas ir prasmė nuolat atsimuša viena į kitą. Plėtodami savo tyrimų lauką, jie reguliariai leidžia leidinius skaitytojams ir patys prisideda prie įvairių publikacijų. Duetas yra surengęs parodas prestižinėse šiuolaikinio meno institucijose Berlyne, Niujorke, Varšuvoje, Bazelyje, Bonoje.

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.

Fotografijos: Laurynas Skeisgiela