Lietuvos fotografija grįžta į Insbruką: J. Deltuvaitės ir A. Griškevičiaus parodos galerijoje „Fotoforum“

Vasario 6 d. fotografijos galerijoje „Fotoforum“ (Insbrukas, Austrija) bus atidarytos dviejų Lietuvos fotomenininkų parodos: Joanos Deltuvaitės „Privatu viešai“ ir Algio Griškevičiaus „Iš mutantų gyvenimo“.

J. Deltuvaitės projektas „Privatu viešai“ 2010 m. eksponuotas Bochumo muziejuje (Vokietija) kartu su tokiais autoriais kaip Andreas Gursky, Bernd ir Hilla Becher, Damien Hirst, Sugimoto ir kitų, buvo skurtas energetikos kompanijos RWE kvietimu. Jaunosios kartos fotografė fiksavo didžiulės korporacijos biurus, tirdama žmonių susikurtą asmeninę erdvę bei ieškodama jų asmenybę išduodančių daiktų. J. Deltuvaitės teigimu, „kai kuriuose ofisuose, gali praleisti valandų valandas ieškodamas kažko, kas išduotų, kad ten dirba žmogus, o kiti sunkiai primena darbo vietą. Dažnai randi šeimos portretus, keistas kompiuterio ekranų užsklandas, daiktus, kurie nurodo darbuotojo hobį. Mašinėlių, lėktuvų kolekcija, dažnai sutinkami meškiukai ar kauliukai, sezoniniai žaisliukai ir brangūs daiktai. Dažnai čia dar rasi vaikų piešinių, prikabintų labiausia matomose vietose ir keistų kolegų dovanų, kurios, tikriausiai, neranda vietos nei namie, nei šiukšlių dėžėje“. Autorės seriją sudaro 30 ant biuro stalų rastų daiktų portretų, įrėmintų korporacijos interjero detalėmis.

Nors vizualine kalba menininkų serijos nutolusios, jas abi vienija kritinis dabarties vertinimas, visuomenės būsenų aktualizacija. Algis Griškevičius naujausioje savo serijoje tam pasitelkia mutantų metaforą. Kritikuodamas šiuolaikinį kūno įvaizdį, nuolatinį, perdėtą jo aukštinimą sąmoningai deformuoja žmogaus kūną arba sukuria jam neįprastą ir nenatūralų kontekstą. A. Griškevičiaus kūryboje aplinka neadekvačiai sumažinama santykyje su žmogumi, taip tarsi dar stipriau pabrėžiamas nepagrįstas žmogaus susireikšminimas ir tuštumas. Nors serija „Iš mutantų gyvenimo“ tiesiogiai nesusijusi su krikščionybe, tačiau biblijos motyvai neišvengiamai susiję su dailės istorija ir daugeliui iš mūsų yra užkoduoti religiniai simboliai. Paradoksalu, kai krikščionybė išgyvena vieną sudėtingiausių savo istorijos etapų, menininkas, kritikuodamas dabartį, naudoja biblijinius motyvus šiuolaikinės visuomenės beprasmybei išreikšti. Ši beprasmybė ir absurdas virsta taiklia dabarties vizualizacija, o fotografijos tampa tinkama kalba pabrėžti tai, ką visi suvokiame, bet iš to paties tuštumo negalime pripažinti.

Parodos atidarymo dieną vyks ir edukacinė programa: žymus viduriniosios kartos fotomenininkas Arturas Valiauga, galerijos vadovo Rupert Larl kvietimu, skaitys paskaitą apie tiriamosios fotografijos projektus, taip pat bus apžvelgtos Lietuvos fotografijos tendencijos.

Paroda siekiama pristatyti ir aktualizuoti Lietuvos fotomenininkų kūrybą, užtikrinti profesionalaus meno sklaidą, skatinti domėjimąsi Lietuvos fotografija bei tęsti bendradarbiavimą, užtikrinantį kultūros ir idėjų mainus. Tai antrasis lietuvių fotografijos parodų ciklas Insbruke, tęsiantis sėkmingai prasidėjusį bendradarbiavimą tarp galerijos ir fotoprojektus organizuojančios įstaigos „Kultūros meniu“ 2010 m., kuomet buvo pristatyta keturių Lietuvos klasikų ir keturių šiuolaikinės fotografijos atstovų kūryba. Galerija „Fotoforum“ buvo įkurta 1989 m. ir yra svarbiausia fotomeną plėtojanti institucija Tirolyje, per metus surengianti apie dešimt parodų. Parodas remia LR kultūros atašė Austrijoje.

Parodos veiks iki kovo 8 d.