. PDF
2008    08    31

Juozą Laivį ir Juozą Laivį pristato Tulips & Roses

artnews.lt

Parodoje galima pamatyti daug fotografijų. Kuo jos ypatingos? Vos apsidairius galima pastebėti, kad nuotraukos
darytos seniai – gal prieš trisdešimt, o gal net prieš keturiasdešimt metų. Visos fotografijos yra juodai baltos, kai kurių
paviršiuose matyti dulkės, pirštų atspaudai ir įbrėžimai. Pavienius vaizdus iššifruoti ganėtinai sunku. Didelė dalis
nuotraukų yra portretai: vienoje fotografijoje matyti autobuse sėdinti besišypsanti mergina, užsidėjusi turbaną ir
žibančiomis akimis žiūrinti į objektyvą. Ar ji keliavo kartu su fotografu, ar jie tiesiog tą akimirką kažkur pirmąkart
susitiko ir daugiau nepasimatė? Kitoje nuotraukoje vyras juodu apsiaustu svyruoja ant vos besilaikančio medinio tilto ir
žiūri į savo atvaizdą vandenyje. Galima spėti, kad tai buvo jo paskutinė fotografija. Tuomet dar yra prieš daug metų
kažkokioje parodoje eksponuotų tuščių baldu vaizdai, paradas gatvėje, žygiuojantis atbulomis, lėktuvas, kylantis
paveikslėlyje. Atrodo, kad nuotraukose rutuliojasi kažkokia istorija – kita vertus, galbūt ji rutuliojasi tik žiūrovo galvoje?
Juozas Laivys prisipažįsta, kad ne jis yra šių fotografijų autorius. Tačiau jis išgelbėjo nuotraukų negatyvus nuo
sunaikinimo ir atrinko vaizdus parodai. Fotografijas padarė Juozo tėvas – irgi Juozas Laivys. Dabar turbūt būtų teisinga
abu šiuos žmones laikyti lygiaverčiais autoriais, besidalijančiais vienu vardu ir viena paroda. O kaipgi su žiūrovu?
Žiūrovas keistai susipainioja skirtingose laiko zonose, kai bando suprasti, kur „įvyksta” fotografija – praeityje ar
ateityje? Tampa sunku žengti žingsnį atgal ir pamatyti tai, kas iš tiesų pavaizduota fotografijų paviršiuose. Tačiau niekas
nėra paslėpta. Visi vaizdai nemeluodami rodo praeitį – tik kiekvieną kartą vos kitaip, nelygu kur ir kada yra tavo
dabartis.
Tą lyg ir patvirtina Juozo posmas:
Nedaug ką čia suprasi įsigilinęs į vaizdą
Tai tik fragmentai fragmente
Beprasmiškai sulįs į vieną laiką
Kad vėl gyventų kitame laike
Vis dėlto, norint ką nors suprasti neišvengiamai teks ateiti į parodą.