Donato Stankevičiaus fotografijų paroda „Reselling“ Vilniaus fotografijos galerijoje

2014 m. spalio 15 d., Trečiadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
Donatas_Stankevicius

Spalio 15 – 31 dienomis „Vilniaus fotografijos galerijoje“ (Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19),Vilnius) vyks Donato Stankevičiaus fotografijų paroda „Reselling” (Perpardavimas). Apie parodos pristatymą, kuris taps ir siurprizu žiurovams, bus pranešta kiek vėliau.

Projekto idėja  – perparduoti tai, kas tiek fiziškai, tiek mentaliai priklauso žmonėms. Įkainoti tam tikrą momentą, o po to praleisti mėnesius mėginant suteikti jam vertę ir  galiausiai parduoti. Tai tipiška bet kurios rinkos taisyklė. Šiuo atveju perparuodama ne dėl pelno, o siekiant lavinti žmones, kurių gyvenime vietos menui nėra.

Kartą per savaitę į didžiausią Baltijos šalyse turgų po atviru dangumi suvažiuoja prekeiviai iš visos Lietuvos, o norintys ką nors įsigyti atvyksta ir iš Latvijos, Estijos ar Baltarusijos. Beklaidžiojant banalios komercijos labirintais ir stebint sendaikčių, buities elementų, kičinių aksesuarų bei neskoningų drabužių perpildytą aplinką, kyla noras prabilti apie meną, tačiau taip, kad tai būtų lengvai suprantama ir čia susirinkusiems žmonėms. Apie meną dažnas turgaus prekeivis ne kažin ką tesupranta, tačiau jis puikiai žino, ką reiškia pirkti ir parduoti. Dar geriau – pirkti pigiai, o parduoti brangiai. Tad teisingiausias būdas kalbėti apie meną, tai kalbėti apie rinką – meno rinką.

Donatas Stankevičius fotografuodamas šiuos žmones beskonybių perpildytoje aplinkoje ir paskui patalpindamas šias nuotraukas į tame pačiame turguje įsigytus dėvėtus rėmelius, kuriuos pardavinėja ar perka būtent patys nuotraukų herojai, galiausiai grąžina šį naują „produktą“ į tą patį turgų, tik jau cirkuliuoti kaip naują potencialų pirkinį – meno kūrinį.

Šiuo projektu menininkas paliečia keliasluoksnius prasmių lygmenis, kuriuose susipynę tiek socialiniai, tiek meno legitimacijos aspektai. Kvestionuodamas aukštojo meno statusą per se, autorius provokuoja atkreipti dėmesį ne tik į meno percepcijos netikėtoje banalioje erdvėje galimybę arba neįmanomumą, bet tarsi ir patvirtina nuostatą, kad tai, kas yra menas, dažniausiai tėra susitarimo ir nuostatų reikalas, kuris gan lengvai kinta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *