Dievo kvadratai Žemaičių rankose. Ekfrastinis gidas

Plungės Žemaičių dailės muziejuje iki pat 2024-ųjų pabaigos vyksta IX Pasaulio žemaičių dailės paroda, kuruota G. Giedraitytės ir N. Poškutės-Jukumienės. Vasarą ne vieną į pajūrį traukiantį meno (ar Instagramo) mylėtoją stabtelti Plungėje pamasino Ž. Kempino instaliacija. Tačiau visa ekspansyvi ekspozicija Oginskių rūmuose su šviežia jėga derina naujus vardus su Lietuvos klasikais bei naujoje šviesoje rodo praeities kūrėjus. Šiame tekste kviečiu reflektyviam poetiniam pasivaikščiojimui kontekstiniais koridoriais. Tikiuosi, kad darbus jau mačiusieji atras papildomų sluoksnių, o dar nespėję jos aplankyti bus įkvėpti meninei piligrimystei į Žemaitiją.

ATSPINDŽIAI 
(Ž. Kempinas, I. Zdanevičiūtė, U. Pilitauskaitė, I. Vaičaitytė)

Jauna sąmonė šėlsta rūsy ir sąskambiais aidi 
Su arklidėse įkurdintu garbės svečiu
Įgudusiu žaisti metaforom, fizikos dėsniais
Įvaldęs atsitiktinumą
Jis suka dvimatę magnetinę juostą 
Aplink baltą Saturno kubą

Spygliuota viela aplink kampuotą atminties šulinį
Toks seklus, kad telkšantis paviršius primygtinai ieško atspindžio
Kviečia persisverti per aštriabriaunę ribą
Damoklo dalgis ir atkirstas traukinio bėgis 
Lyg žaisleliai supasi virš kultūrinės sąmonės
Iš sodžiaus į tremtį
O gal iš agrarinės provincijos į individuaciją žadinančią miesto kultūrą?

Raibuliai
Jūros
Distiliuotos į ežerą
Upės
Užspeistos į šulinį

Labanoro pakrašty
Miško akis, nematoma žemėlapy
Tamsios eglių blakstienos markstosi laiko paslapčiai
Kažkas iš jos ištempė už ausų
Alnio laumę
Ir įmetė į baseiną
Stačiakampiam chloruotam delne
Laumiuką išsups
Pradundančio traukinio dainos
Ar jo siela sutilps sumuštinių dėžutėn?

SALIONAS
(N. Erminas, Z. Inčirauskienė, R. Inčirauskas)

Aš taip jūsų laukiau
Šaukiau, kol užkimo garsiakalbiai
Mano tikrovės stiklas suskilęs
Paruoštas jūsų kraujo mėginėliams
Paskubomis juo papjausčiau šviesos
Bandžiau kaip jaukiau
Belaukiant man laikas į akmenį virto
Bet tirpsta parketas nuo žingsnių artėjančių 
Ir išlaša sunkis

Pirštai skaičiuoja 
Turmalino sėmkių mãlą
Raudonais likimo siūleliais
Kokia yra kiaušidžių malda?
Sulaukti kraujo ar pauzės? 
Užteks savos gyvybės ar pridėti dar vieną?

Ar tokią kalbėjo siunta sugrąžintų promočių lūpos?
Trapiai apnertos 
Tvirtų žemės moterų ašaros
Tvarkingai susuktos laukia
Kartoninėj Pandoros dėžutėj
Pasiruošusių atnarpliot raudoną kaspiniuką

Įkaitusių žvėrių šokis
Kur šilumos niekada negana
Kur sužvėrėję
Viską patys iš to, ką turim
Puskreiviai priestatai
Asimetriški buities gerinimo pėdsakai
Kurių atsilankę svečiai mandagiai sutinka nepastebėti
Mieli kaip kaimo šunyčiai

KVADRATU
(I. Šerpytytė, K. Dzimidavičienė, L. Ringelienė, O. Judakova)

Ryški mėnulio dulkių šviesa
Krenta skiemenim ant močiutės rankų
Bežodė tėkmė, lietusi, rišusi ne vieną kartą
Šįkart suskyla 
Į pilkšvus kraterio atspindžius
Apgedėjus, kas juntamai prarasta
Belieka susemti į rėmą

Pavirtę akmeniu persipina kadrai
Tuščiavidurės daugiabučių tikrovės
Pažado žiedas, ištemptas į keturis namų kampus
Trapus buitinis balansas
Sutaurintas marmuro minties svorio

Išvirkščia vilnonės nebūties pusė
Švelniai apsiveja pirštą po piršto
Megztas šaligatvis skyla 
Pamiršta
Kad aukso dulkėse dievo pirštas mirkytas
Aštriai baksnoja
Paskutinę vidinę properšą
Ten
Busk, paskubėk
Dar ne per vėlu

Tau eina laiškai
Akvarelės ir krykščiančių kraujo kūnelių
Nuo Pauliaus
Apgailint suskilusius graikus
Iki Vilniaus suglamžytų sienų
Kur tik artimiausiems galima pasakot
Kad rožinės šviesos krenta po lygiai 
Į visus prašančius delnus

IŠ NAUJO
(A. Grašys, R. Daugintis, V. Ulevičius)

Organiškos struktūros
Surikiuotos į statišką simetriją 
Mėgina kartoti kūrėjo žaidimą
Sprangi tamsos kasyba
Išdėliota į kultūrinį dekorą
Įrėmintas Sizifo nerimas
Šiaip ne taip suvaldžius chtonišką chaosą
Vos laikos ant lapo trapaus

Renesanso Merkurijų 
Nupučia gintaro vėjas
Ir gieda rytelį aklas gaidys
Įniršio kumščiais 
Priešinas aušrai audėja
Ir perveria žveją kuojos ašmuo

Devyniabrolė iš devynaukščio
Pamena liepos medinį inkstą
Kiaurai krūtinę krintančią žvaigždę
Žemei sugauti