Tarp istorijos ir šviežių vizijų. Kauno menininkų namų gimtadienis

Lapkričio 29 d. Kauno menininkų namai minėjo savo 46-ąjį gimtadienį programiniame renginyje, kuriame svečius ir draugus kvietė į spaudos konferenciją, dirbtuves, knygų skaitymus, filmo peržiūrą bei vakarą uždariusį koncertą.

Naujoji Kauno menininkų namų (toliau – KMN) komanda gimtadienio renginį pradėjo pristatydama savo tikslus, planus ir įsipareigojimus artėjančiam sezonui bei priimtus iššūkius. Vienas jų, pasak vadovės Rūtos Stepanovaitės – transformuoti KMN, dabar veikiančius kaip kultūrinių programų pristatymo erdvė, į kultūrinių procesų ir reiškinių koordinatorių būstinę, veikiančią miesto mastu. Jauna komanda atkreipė dėmesį į susidariusį poreikį tarpininkauti tarp menininkų, kultūros profesionalų ir auditorijų bei megzti bendradarbiavimo tinklą Kauno miesto kultūrinių institucijų tarpe. Rengiamas veiklas KMN komanda tikisi įgyvendinti pasitelkdama šiuolaikinius komunikacijos būdus, tačiau nepamiršdama įstaigos istorinės praeities, kurios integravimas jau dabar juntamas įvairiuose sluoksniuose. Siekti užsibrėžtų tikslų komanda stengsis remdamasi bendruomeniškumo, tolerancijos ir tarptautiškumo vertybėmis.

Apie ateinančiais metais KMN numatytas veiklas išsamiau pasakojo konkrečių programų atstovai. Naująjį kultūrinės informacijos centrą pristatė jo koordinatorė Milda Šarpnickytė. Naujojoje platformoje bus siekiama skleisti ir kaupti informaciją apie meninius ir kultūrinius reiškinius, užsiimti renginių ir projektų koordinavimu Kaune, atliepiant miesto kultūrines strategijas bei programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tikslus ir uždavinius. Šis infocentras veiks ne tik elektroninėje, bet ir fizinėje erdvėje, įsikūrusioje būtent KMN patalpose. Lankytojai galės naudotis atnaujintose erdvėse įkurtoje skaitykloje kaupiamais meno ir kultūros periodiniais leidiniais bei knygomis, sužinoti informaciją apie mieste veikiančias organizacijas bei jų veiklas arba prenumeruoti aktualijų naujienlaiškį ir gauti informaciją asmeniškai. Siekdami kultūrinio aktyvumo KMN padės savo erdvėse organizuoti konferencijas ar įgyvendinti edukacines programas.

Spaudos konferencijos akimirka KMN. Nuotrauka: Gerda Žemaitytė

Tokie pažadai skamba įtikinamai, kai renginio metu yra grindžiami įrodymais. Į gimtadienio šventę buvo įtraukta edukacinė programa – „Erdvė mėgintuvėlyje“. Programos metu Žemųjų Šančių bendruomenės nariai KMN erdvėse įkūrė laikinas dirbtuves, kuriose dalinosi savo šešėlių teatro – scenarijaus, lėlių ir muzikinių kompozicijų – kūrimo paslaptimis su jaunaisiais kauniečiais ir jų tėveliais. Renginys taip pat sutapo su KMN veikiančia paroda „Menas mano mieste – patiriu ir dalinuosi“. Ekspoziciją padėjo suprasti išsamūs kultūros projektų vadovės Miglės Jaskūnienės ir KMN savanorių komentarai. KMN, bendradarbiaudami su Nacionaline dailės galerija ir Kauno aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrija „Akių šviesa“, iniciavusiais šį projektą, eksponavo aklųjų kurtus darbus. Atskirų kūrybinių dirbtuvių metu sukurtuose darbuose siekiama pavaizduoti socialinės atskirties grupių siūlymus, kaip pritaikyti viešąsias miesto erdves kurtiesiems ir akliesiems. Tokia bendradarbiavimo forma abipusiai naudinga – vieniems ji padėjo suprasti meną ir susipažinti su jo medžiagomis, kitiems – suvokti aklųjų ir kurčiųjų kasdienybės iššūkius.

Šeimų programa su Žemųjų Šančių bendruomene. Nuotrauka: Gerda Žemaitytė

Šias veiklas seka ir kiti KMN projektai, kurių dalis orientuoti į universalią aplinką, pritaikytą įvairioms socialinėms grupėms ir kūriamą tiek internetinėje, tiek fizinėje erdvėje. Šių veiklų startas – internetinės svetainės turinio vertimas į gestų kalbą ir didžiųjų renginių pritaikymas turintiems klausos negalią. Svarbiausias šios krypties numatytas projektas, paremtas sėkmingomis užsienio praktikomis – tai pirmojo Lietuvoje kurčiųjų gido integravimas kultūrinėje Kauno scenoje. Startuodami su specialiomis programomis turintiems klausos negalią, KMN turi užmojį įtraukti kitas socialinės atskirties grupes.

Edvinas Grinkevičius spaudos konferencijoje pasakojo apie savo kuruojamą ir kiek kitaip orientuotą programą – rezidencijas. Po Naujųjų metų KMN startuosianti menininkų rezidencijų programa bus skirta ne tik menininkams, bet ir platesniam specialistų ratui – tyrinėtojams, akademikams, kuratoriams. Rezidencijų metu bus siekiama orientuotis į kūrybinį procesą, ne tik jo rezultatą. Taip norima tarpusavyje suartinti nutolusius menininkus ir visuomenę. Siekdamos mažinti jų tarpusavio atsiskyrimą KMN rezidencijos skatins šiuolaikinio meno edukacijos procesus ir gilins žiūrovų santykį su kūriniais. Šia linkme krypstančios rezidencijos KMN jau įgyvendintos ir anksčiau: tai šokio projektas „Somaholidays“ ir programa „Centras“. Tolimesnes rezidencijų programas tęs bendradarbiavimas su spalio mėnesį rengto atviro kvietimo pretendentais ir jų projektų pristatymai. Tęsiant programos ciklus tikimasi plėstis ir veikti ne tik miesto centre ir KMN, bet ir miesto periferijose, „miegamuosiuose“ rajonuose, taip pat judėti bendradarbiaujant su įvairiais partneriais – muziejais ir teatrais.

Išskirtinis KMN rezidencijų siekis – dėmesys jaunoms, nepriklausomoms ir kylančioms iniciatyvoms – taip pat jau turi pavyzdį. Tai knygynas „Six chairs books“, veikiantis KMN patalpose ir ten pristatantis knygų kolekciją bei organizuojantis filmų peržiūras. Vykdant komunikaciją tarp šiuolaikinio meno ir realių kūrybinių praktikų norima parodyti galimybę kurti naujas bendruomenes. Bendruomenių būrimosi skatinimas buvo juntamas ir gimtadienyje – vyko knygyno knygų skaitymai, kurių vedėjais virto patys gimtadienio svečiai, o vėliau – amerikiečių menininkės Wu Tsang dokumentinio filmo „Wildness“ (2012) peržiūra.

Skaitymai šiuolaikinio meno ir teorijos knygyne „Six chairs books“. Nuotrauka: Gerda Žemaitytė

Viešųjų ryšių koordinatorė Gerda Paliušytė pabrėžia, kad tarp įvairių ir skirtingų projektų naujoji KMN komanda neketina pamiršti to, kas buvo anksčiau, tačiau siekia abi puses konkretizuoti ir sujungti, pritaikydama jas platesnėms auditorijoms. Tikslas naujajai komunikacijos strategijai yra judėti tarp kuriamų programų ir padėti joms vieningai veikti bei integruotis kultūriniame lauke.

Filmo „Wildness” peržiūra ir Wu Tsang kūrybos pristatymas KMN. Nuotrauka: Gerda Žemaitytė

Maždaug čia galima pristatyti vieną iš sluoksnių, kuriame juntamas minėtas KMN istorinio motyvo išlaikymas. Tai atsinaujinusi internetinė KMN svetainė. Ingos Navickaitės kurto vizualinio identiteto pasirinkimai susiję su pastato istorija – XX a. 4-uoju dešimtmečiu, kuomet pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą buvo pastatytas dabartinis KMN pastatas. Vizualiniuose interneto svetainės sprendimuose juntama sąsaja su to meto spaudos plakatais. Kaip pati I. Navickaitė sakė, jos tikslas buvo neleisti apipavidalinimui užgožti turinį. Todėl ji rinkosi minimalias formas, paremtas tipografijos elementais, ir apsiribojo spalvine gama, susijusia su paties KMN pastato koloritu.

Putvinskio gatvėje įsikūrusi kultūrinių iniciatyvų vieta susideda iš trijų individualią reikšmę turinčių žodžių: Kaunas, menininkai ir namai. Šis istoriją turintis pastatas augo, iš vaikų ligoninės virsdamas menininkų bei kultūros svetaine. Netgi iš pažiūros orientuotas į konkretų miestą ir specifiką, šiame kontekste žodis „namai“, atsižvelgiant į naujas, siekiančias apimti plačias auditorijas įstaigos programas, įgauna itin simbolišką prasmę,. „Namai“ – tai kiekvienam vis kitą, bet dažniausiai pozityvią reikšmę turintis žodis: tai komfortas, jaukumas, saugumas, gimtasis miestas. Tai ir primena Kauno menininkų namai.

Vakaro uždarymas – dvigubas grupių „shishi“ ir „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu” koncertas KMN. Nuotrauka: Gerda Žemaitytė

[1] Paroda veiks iki gruodžio 10 d.