Indrės Ercmonaitės-Jakucevičienės kūrybos paroda „Jie“ Pamėnkalnio galerijoje

Liepos 17 d., ketvirtadienį, 18 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma jaunos tapytojos Indrės Ercmonaitės-Jakucevičienės kūrybos paroda „Jie“.

Parodoje pristatomi naujausi jaunos tapytojos Indrės Ercmonaitės-Jakucevičienės tapybos darbai. Indrė tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje baigė 2010 m., tačiau lietuviškame meno pasaulyje jos pavardė ėmė ryškėti dar studijų metu. Aktyviai dalyvaudama savo kartos grupinėse parodose, jose ji Indrė išsiskyrė daugianarėmis tapybinėmis šaradomis bei dideliu dėmesiu tapybos procesui – dažo kaip fono ir dažo kaip pagrindinio paveikslo veikėjo supratimui. Paroda “Jie” – pirma galerinė personalinė Indrės paroda, išsamiai pristatanti jos tapybinius tyrimus. Parodoje su keliomis išimtimis pristatomi 2013-2014 m. sukurti kūriniai. Parodos kūriniai yra Indrės Ercmonaitės ir „Lewben Art Foundation“ nuosavybė.

Parodą sudaro tapybos darbai, tapybos ciklai, piešiniai ir objektai. Įvairiose medijose ir medžiagose vis kitu kampu apmąstoma tapybos savireprezentacijos tema, sąmoningai kartojasi darbų pavadinimai: „P. Dažas“, „Dažų potvynis“, „Dažo raumuo“, „Jie“.  Darbuose susijungia tapybos istorija ir (fantastinio) kino istorija, be to, filosofijos istorija, konkrečiai – suvokimo fenomenologija. Parodoje dominuoja dvi spalvos – sodri raudona ir švytinti žalia – pagal geriausias tapybos tradicijas naudojama viena iš trijų pagrindinių ir ją paryškinanti papildoma spalvos.

Sunku išskirti ašinį parodos kūrinį, nes jie visi tarpusavyje jungiasi nesibaigiančia spirale. Vienas būdų spiralę pradėti – tai tapybos serija-komiksas „P. Dažas. Nuotykiai“. Jame susipažįstame su dažnu Indrės mitiniu herojumi p. Dažu: pamatome kaip iš dažų chaoso gimsta dažų kosmosas, p. Dažas įgauna vis konkretesnį pavidalą, susipažįstame su šios mitologinės būtybės tyrinėtojais, bet pasakojimas nutrūksta įdomiausioje vietoje ir atsakymų tenka ieškoti kituose parodos kūriniuose.

Prie komikso spiralėje prisijungia keturios didžiosios drobės „Dažų potvynis“, „P. Dažas“, „Visa kita tik galvos skausmas“ ir „Laukite tęsinio…“. Vėl susitinkame su tais pačiais tyrinėtojais baidarėse, lengvai slystančiais ir klimpstančiais skirtingų spalvų fonuose. Be abejo, prie komikso prisijungia ir „Dažo raumuo“, tapybinis-reljefinis mitinio herojaus portretas. Tapybos ciklas „Ateivis ir praeiviai“ atskiedžia sodrų ir klampų kitų darbų dažą daugiasluoksniu tarsi akvareliniu pasakojimu, šįkart labiau mistišku nei mitiniu.

Tapybos darbus nauja linkme pakreipia du objektai: „Išgyvenimo rinkinys“, kuriame panaudoti vienu metu ir kasdieniški Indrės-tapytojos įrankiai, ir Indrės-Viktoro Frankenšteino-p. Dažo kūrėjos įrankiai,  bei „Tapyba 2013-2014“, užtapyta puse į vidų sulankstytos drobės, paslėpti  „Frankenšteino monstriukai“.

Jei tapybos darbuose Indrei labai svarbus fonas, kuriame veikėjai (ar žiūrovai) klimpsta arba per jį praslysta, tai parodoje eksponuojamuose piešinių cikle „Jie“ dėl veikėjų figūrų gausos fono nebelieka ar, geriau įsižiūrėjus, veikėjai (Indrės draugai, filmų personažai, žymūs tapytojai) tampa fonu.  „They“(„Jie“) – taip pat vadinasi ir plakatas, kuriame iš konteksto ištrauktos frazės, prasidedančios žodžiu „They“, sudėliotos pagal abecėlę šiek tiek paaiškina ir dal labiau supainioja, kas gi tie „Jie“, atsidūrę ir parodos pavadinime.

Paskutinis kūrinys šioje spiralėje galėtų būti „Neverk“ galerija“ – keliaujanti minigalerija, primenanti, kad esame nekasdieniškoje galerinėje erdvėje, kur galioja specifinės taisyklės. Kita vertus, makete sukabintos senesnių Indrės darbų miniatiūros, tad turime progą pamatyti, kaip Indrė mato savo praeitą etapą.