Alberto Veščiūno piešinių ir tapybos paroda VDA parodų salėse „Titanikas“

Rugpjūčio 10 d. VDA parodų salėse „Titanikas“ (II a., Maironio g. 3, Vilnius) pradės veikti Alberto Veščiūno piešinių ir tapybos paroda.

Šiomis dienomis minime šimtąsias dailininko Alberto Veščiūno
(save vadinusio, bičiulių šaukiamo tiesiog Aba – taip ir pavadinta paroda)
gimimo metines.

1921 metų liepos 31 dieną Pandėlyje gimęs A. Veščiūnas laikytinas vienu ryškiausių (tiesiogine ta žodžio – t. y. kolorito, prasme) ir per mažai pripažinimo sulaukusiu lietuvių menininku. Įvairiapusį meno išsilavinimą prestižinėse mokyklose (Štutgarto dailės akademijoje studijavo grafiką pas pokarinės Vokietijos abstrakcionizmo korifėjų W. Baumeisterį, Niujorke litografijos žinias gilino Meno studentų lygoje – dailės ugdymo institucijoje, kurios absolventais yra Georgia O‘Keeffe, Jackson Pollock, Mark Rothko ar Ai Weiwei) įgijęs kūrėjas susidūrė su pagal nustovėjusias „žaidimų“ taisykles nežaidžiantiems, įtakingų pažinčių neturintiems dailininkams negailestinga meno rinka. Paskutiniais gyvenimo metais, neįsitvirtinęs parodų ir galerijų pasaulyje, palaikęs ribotus ryšius su lietuvių išeivijos bendruomene, A. Veščiūnas dirbo braižytoju architektūros biure. Čia, darbo metu, netikėtai ir mirė. Medalyje, dedikuotam menininkui, Petras Repšys taikliai reziumavo Abos gyvenimą: „Gimė Pandėly, mirė Niujorke, visų užmirštas, paveikslai sudeginti, apverkė Žibuntas [Mikšys – artimas bičiulis] Paryžiuje ir mes“.

Albertas Veščiūnas unikalia raiška pasižymėjo tiek grafikos, tiek tapybos srityse. Pradėjęs nuo piešinių tušu ir litografijos technikos, netrukus menininkas tapo kaligrafiniu ir muzikiniu išraiškingumu pasižyminčios linijos virtuozu. Šiose kompozicijose yra juntamas Europos piešimo meistrų (kuriais Aba taip žavėjosi) ir rytietiškosios Zen estetikos – tokios populiarios pokariniame Vakarų pasaulyje, alsavimas. Tapyba (aliejine, taip pat akrilu, tempera ant popieriaus) dailininkas susidomėjo kiek vėliau, o tikrasis sprogimas įvyko 1958–1959 metais, A. Veščiūnui lankantis ir dirbant Pietų Prancūzijoje – Vilfranšo miestelyje. Prie Viduržemio jūros buvo sukurti patys brandžiausi bei savičiausi darbai. Apie juos pats sakė: „Kalbant apie mano spalvas tapyboje, reikėtų pirmiausia mano darbus sugrupuoti į dvi grupes – pirmajai priklauso darbai, kuriuose stengiuosi išlaikyti dažų permatomumą, <…> dirbdamas pamažu, sluoksniais (vartodamas senųjų meistrų techniką), leisdamas prasišviesti švelniems spalvų niuansams – paveikslai, kuriuose aš „flirtuoju“ su balta drobe; antrąją sudaro paveikslai, pradėti taip pat aukščiau minėtu būdu, bet užbaigti grynai spontaniškai, metant ant drobės grynas, mažiau niuansuotas spalvas (dėl to tariamas mano panašumas į van Goghą ar į fauve‘s [fovistus])“.

Kaip yra pastebėjusi dailėtyrininkė Vaida Ščiglienė, A. Veščiūnas ir piešiniuose, ir tapyboje balansuoja tarp figūratyvo ir abstrakcijos, o svarbiausiomis išraiškos priemonėmis yra linija ir spalva, skambus koloritas, dinamiškas mirgėjimas. Įdomu, kad pats dailininkas rezervuotai žvelgė į savo meto madingas tapybos tendencijas, tačiau jo kūrybos strategijai yra artima ne tik Vakarų ar Rytų klasika, bet ir siurrealizmas, amerikietiškasis abstraktus ekspresionizmas, prancūziškas tašizmas „Tai sielos virpesiai, pakylėjantys mus iki simbolinės prasmės“ (V. Ščiglienė).

Parodoje ABA eksponuojami du esminiai A. Veščiūno kūrybos segmentai – šeštojo dešimtmečio piešiniai ir tapyba iš Vilniaus dailės akademijos muziejaus, Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus, Janinos ir Vyginto Ališauskų, Aldonos Veščiūnaitės-Janavičienės rinkinių.

Parodos kuratorius dr. Vidas Poškus

 ALBERTAS VEŠČIŪNAS

Gimė 1921 m. liepos 31 d. Pandėlyje

Gyveno Alytuje, Kaune, Štutgarte (Vokietija), Vilfranše (Prancūzija), Niujorke (JAV)

Mirė 1976 m. kovo 15 d. Niujorke

Studijos

1940–1943 m.   Architektūros studijos Vytauto Didžiojo universitete Kaune

1945–1947 m.   Architektūros studijos Štutgarto aukštojoje technikos mokykloje

1948–1949 m.   Grafikos studijos (laisvasis klausytojas prof. Willio Baumeisterio klasėje)

Štutgarto dailės akademijoje

1951–1953 m.   Grafikos (litografijos) studijos (Willo Barneto klasė) Meno studentų lygoje Niujorke

Personalinės parodos, surengtos gyvam esant

1959 m.   Galerie des indépendants, Vilfranšas (Villefranche-sur-Mer)

1959 m.   Kroicbergo rotušė, Vakarų Berlynas

Paroda veikis iki rugpjūčio 25 d.