Vilmos Bader paroda „Saulė pakils“ VDA galerijoje „Artifex“

Rugpjūčio 29 d., antradienį, 18 val. VDA galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) įvyks Vilmos Bader parodos „Saulė pakils“ atidarymas.
Menininkai yra ne tik mūsų istorinių laikų, bet ir šių dienų nuotaikų bei tono archyvarai. Pandemijos, karai, klimato katastrofos – kaip keičiasi miesto, šalies, vietovės nuotaika? O gal keičiamės mes patys? Parodoje „Saulė pakils“ nagrinėjamas kalbos ir vietos vaidmuo, žaidžiama su optimizmo ir magiško mąstymo galia. Čia susipina istorijos, pasakojimai, poezija, ritualai ir prisiminimai, platesniu žvilgsniu žvelgiama į bendruomenės gyvenimą ir kultūrinį bei istorinį paveldą. Tai įtraukiantis tyrinėjimas, aktyvus, bet neįkyrus bandymas sukurti „vietos“ archeologiją.
Šie darbai – tai nuotaikų, reakcijų ir veiksmų rinkinys, kuriame susipina praeities ir dabarties vietų istorijos ir pasakojimai. Jis panardina į vietinius ir konkrečius dalykus, kartu suponuodamas daugybę pasakojimų, susiejančių universalias istorijas ir bendrus prisiminimus. Savo darbams informacijos sėmiausi iš daugybės rezidencijų, kuriose dalyvavau. Kūrinys „Saulė pakils“ yra apie vietoves ir bendruomenes trijose šalyse – Lietuvoje, Švedijoje ir Indijoje. Tekstiliniai darbai yra dygsniuoti tik rankomis. Man patinka egalitarinis dygsniavimo metodas ir jo ryšys su buitimi bei intymumu. Dygsniavimas rankomis turi ypatingą santykį su laiku, kokio neturi jokia kita priemonė. Be to, šis būdas paverčia tapybai nebūdingą techniką tapyba. Aš tai laikau laiko stebėjimo forma. Mano tikslas – pristatyti darbus, kurie sąveikauja su gyvenimu, su žmonėmis, iš naujo supažindindami juos su istorijų pasakotojais ir menu kaip pasaulio pažinimo ir matymo būdu.
Apie menininkę:
Vilma Bader gyvena ir dirba Gadigalio ir Muru-Ora-Dial regione Sidnėjuje, Australijoje. 2013 m. ji įgijo vizualiųjų menų daktarės laipsnį Sidnėjaus menų koledže Sidnėjaus universitete ir gavo Australijos pouniversitetinių studijų stipendiją. 2009 m. ji baigė vizualiųjų menų magistrantūros studijas (atlikusi tyrimą), 2007 m. – vizualiųjų menų bakalauro studijas su pagyrimu (I klasė), o 2006 m. – vaizduojamųjų menų bakalauro studijas. Jos tyrimais pagrįstą praktiką sudaro asmeninės istorijos ir universalios problemos, sprendžiamos per lingvistikos ir semiotikos prizmę. Pastaraisiais metais jos darbuose vis dažniau kalbama apie kitas vietoves ir bendruomenes. Tai yra tarpkultūrinis pasakojimas, kurį kurdama ji dalyvavo įvairiose menininkų rezidencijose ir vykdė tiek savo tiriamąjį, tiek kūrybinį darbą. Jos praktika taip pat apima ilgus pasivaikščiojimus siekiant geriau suprasti ir pažinti kraštovaizdį. Ji nuėjo 1530 km šiaurės Ispanijoje ir Portugalijoje, o 2021 m. – 275 km Centrinės Australijos dykumoje. Jos darbuose nuolat atsikartoja tema, kaip mes matome ir suprantame savo vietą pasaulyje.
Paroda veiks iki rugsėjo 15 d.
Ši paroda yra kasmetinio Vilniaus galerijų savaitgalio programos dalis.
Pagrindinėje Venecijos architektūros bienalės parodoje pristatomas Lietuvos menininkų projektas – žaidimas „Pelkių žaidynės“
Vasara baigiasi – kelionės po Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus parodas tęsiasi
Kaunas kviečia įamžinti Lietuvos aviacijos legendą – Antaną Gustaitį
Tarp saulėlydžio ir tranzito: startuos pirmoji Klaipėdos bienalė
Menininkė Rūta Jusionytė grįžta į Klaipėdą: parodą surengė mamos galerijoje
Palangoje veikiančioje parodoje susitinka menas, filosofija ir ekologija
Architektė Ramunė Staševičiūtė: „Vertingas tik toks miestas, kurio veide matomi visų epochų pėdsakai“
Telšiuose baigėsi 41-oji tarptautinė medalininkų stovykla
M. Drukteinis apie naują Kultūros dienos tradiciją: už galimybę pamatyti ne mažiau svarbu suvokti, ką matai
Nauji kūrybos vėjai Juodkrantėje: menininkų rezidencijos Pamario galerijoje
Atskleidžiama „Audros“ festivalio meno programa: vizionieriškas žvilgsnis į šiuolaikinę kultūrą
Lietuvos fotomenininkų sąjungos suvažiavimas rinko pirmininką ir valdybą