Žydrūnės Kriūkaitės Juciuvienės tekstilės miniatiūrų paroda „Dygsnių dienoraštis 365“ VDA Telšių galerijoje

Kovo 10 d., penktadienį, 17 val. VDA Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3-2, Telšiai) atidaroma tekstilininkės Žydrūnės Kriūkaitės Juciuvienės tekstilės miniatiūrų paroda „Dygsnių dienoraštis 365“.

365 ir 50

SKAIČIAI, 2021-aisiais persekioję mane kasdien. Pasiekus „vidutinio amžiaus“ ribą, apėmė jausmas, kad reikia kažko naujo, nepatirto (nukirst nusibodusį krūmą, ar išmest augalą pasirodė nepakankama). Tai taip ir padariau: pirmąkart pakilau oro balionu, pirmąkart sutikau gimtadienį kalnų viršūnėje ir pirmąkart ėmiausi įprasmint rutininę kasdienybę kitaip.

KODĖL DIENORAŠTIS? Idėją nusigvelbiau iš tokio skaitmeninio dizaino kūrėjo Beeple, kuris prieš kelis metus pardavė savo 13-kos metų dienoraštį (NFT formate) už įspūdingą sumą, natūraliai ir man kilo noras pasielgt panašiai. Aišku nesitikint tokios sumos, bet bent jau įprasminant 50-tuosius gyvenimo metus kažkaip kitaip. KODĖL DYGSNIAIS? „Tapyba siūlais“ pasirodė ypač artimas reikalas. Baigusi tekstilės studijas Vilniaus Dailės Akademijoje, niekada neapleidau šio užsiėmimo, visada jaučiau malonumą liesti minkštą audinį, naršyti siūlų raizgalynėj, ieškoti spalvų, tarsi dažų atspalvių. Taip adata tapo teptuku, o siūlai- dažais. Sunkiausia buvo apsiriboti formatu, kad nebūtų per didelis ir per mažas. Teko paskaičiuoti, kokį dydį įmanoma įveikti per dieną, ar tik kelias valandas (dažniausiai taip ir nutikdavo).  Buvo dienų, kai absoliučiai nieko nepadygsniuodavau, pavyzdžiui kur nors išvykus, ar suplanavus vakarą kitaip, arba, tiesiog labai aptingus. Kompensuoti skolas pačiai sau teko ne kartą, ypač metų pabaigoje.

SIUŽETAI. Bet kas, ką tądien pamačiau, užstrigo atminty ir fotofiksacijoje. Lengviausiai ir maloniausiai liejosi geometriniai spalviniai raštai, koloristiniai perėjimai. Gyvūnus, daiktus, architektūrą siuvinėdavau sukandus dantis.

IŠŠŪKIAI. Mikro formate žiauriai sudėtinga išgauti skirtingus linijų storius, vis norėjosi perskelti siūlus perpus, apie proporcijų išlaikymą net nekalbu. O dar amžinas tinkamų atspalvių trūkumas, nors atrodo siūlų tiek, kad kilimą nuregztum.

APLINKA. Ir vėl knebinėji, a negaila akių, oi kaip smulkiai, pralinksminai, wau, šitas geras, kada baigsi…

METAI BAIGĖSI. Gaila. Norisi tęst. O gal ir ne. Bus matyti.

Paroda veiks iki balandžio 1 d.