Pierreʼo Huygheʼo paroda „Atkūrimas“ Palangos gintaro muziejuje

Birželio 10 d., penktadienį, 16.00 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17) atidaroma garsaus prancūzų menininko Pierreʼo Huygheʼo vieno kūrinio paroda „Atkūrimas“ (angl. „De-Extinction“).

LNDM Palangos gintaro muziejus yra svarbiausias gintarui, jo istorijai ir iš jo gaminamiems artefaktams skirtas muziejus Baltijos regione. Muziejaus kolekciją sudaro daugiau negu 30 000 gintaro eksponatų, iš kurių apie 15 000 yra su šiandien jau išnykusių vabzdžių, vorų ar augalų inkliuzais.

Didžiąją Palangos gintaro muziejaus dalį sudaro nuolatinė ekspozicija ir tik dešinėje pastato pusėje esanti koplyčia skirta keičiamoms parodoms, kuriose pristatomi šiuolaikinio meno projektai. Vienas jų – pasauliniu mastu pripažinto prancūzų menininko P. Huygheʼo vieno kūrinio paroda „Atkūrimas“. Darbas, kurio dėmesio centre – gintaras ir prieš milijonus metų jame įstrigę vabzdžiai, tiesiogiai susijęs su muziejuje saugomais eksponatais.

Šis 2014 m. autoriaus sukurtas darbas „Atkūrimas“ – tai didelio formato vaizdo instaliacija, kurioje, pasitelkiant makroskopines ir mikroskopines automatiškai valdomas judančias kameras, užfiksuotas gintaro gabalėlis su prieš milijonus metų jame įstrigusiais besiporuojančių šiandien jau išnykusių vabzdžių inkliuzais. Lėta filmo eiga ir iš arti gintarą fiksuojantys kadrai verčia prarasti aiškų mastelio suvokimą. Užburiančius vaizdus lydi garso takelis, sukurtas iš kameros judesių skleidžiamų garsų įrašų. Toks atidus menininko žvilgsnis į lietuviams gerai pažįstamą ir branginamą materiją atveria gintarą iš dar nematytų perspektyvų ir siūlo naujai atrasti šios suakmenėjusios dervos savybes. Sugrįžtant prie pačių pasaulio ištakų, kūrinyje atgaivinama kadaise gyvenusių organizmų atmintis ir kvestionuojama mirties kaip visiško išnykimo samprata.

1962 m. Paryžiuje gimęs, šiuo metu Niujorke ir Santjage gyvenantis kūrėjas P. Huygheʼas – vienas labiausiai pripažintų šiuolaikinių menininkų. Jis savo kūrybinį kelią pradėjo XX a. 9 dešimtmečio pradžioje, tarpdisciplininiais darbais kvestionuodamas parodą kaip mediją, pergalvodamas bendradarbiavimo ribas ir galimybes, kūrinio bei žiūrovo santykį ir būdus, kuriais mes kalbame bei galvojame apie meno kūrinius, taip pat kaip šie veikia meną. Menininkas artimai kūrė kartu su šiais svarbiais meno pasaulio veikėjais: Liamu Gillicku, Dominiqueʼa Gonzalez-Foerster, Douglasu Gordonu, Carstenu Hölleriu, Philippeʼu Parreno ir kt. Vienas įdomiausių ankstyvosios kūrybos pavyzdžių – 1995 m. jo įkurta ir teisiškai įteisinta organizacija „Išlaisvinto laiko asociacija“ (pranc. „L’Association des Temps Libérés“), kuri atsirado kaip atsakas į kvietimą dalyvauti parodoje. Ji skirta plėtoti neproduktyvų laiką, apmąstyti laisvalaikį ir galimą visuomenės raidą be darbo. Kitas išskirtinis ankstyvosios P. Huygheʼo kūrybos pavyzdys – 1999 m. sukurtas darbas „Jokio vaiduoklio, tik apvalkalas“ (angl. „No Ghost Just a Shell“). Kartu su P. Parreno menininkas iš japonų agentūros, kuriančios mangos personažus, įsigijo teisę naudoti personažą Annlee.  Šis personažas – iš pradžių nieko nereiškęs ženklas – buvo nukreiptas nuo savo pirminės funkcijos. Pirmosios dvi serijos – P. Huygheʼo „Dvi minutės pavėluotai“ (angl. „Two Minutes Out of Time“) ir P. Parreno „Bet kur iš pasaulio“ (angl. „Anywhere Out of the World“) – veikia kaip kitų, vėliau su Annlee dirbusių autorių filmų prologas.

Kūrybinę praktiką P. Huygheʼas tęsė eksperimentuodamas su naujausiomis technologijoms, gyvybės formomis ir meno istorijos naratyvais. 2005 m. menininkas sukūrė filmą „Kelionė, kurios nebuvo“ (angl. „A Journey That Wasn’t“), paremtą jo ekspedicija į Antarktidą. 2011 m. įgyvendino kūrinį „Paveiktas“ (angl. „Influenced“), kurio metu gripu sergantis žmogus asmeniškai pasitiko kiekvieną į parodą atvykstantį žiūrovą. 2012 m. tarptautinėje parodoje „dOCUMENTA (13)“ miesto parke įkurtoje komposto vietoje pastatė betono skulptūrą, ant kurios galvos įkurdino gyvų laukinių bičių avilį, o teritorijoje periodiškai pasirodydavo ir baltas šuo viena rausvai nudažyta priekine koja.

Vėlesni P. Huygheʼo darbai sumanyti kaip perteklinės fikcijos kupini scenarijai, dažnai atsiskleidžiantys kaip tam tikras tęstinumas tarp skirtingų gyvybės formų, biologinių, technologinių ir apčiuopiamų inertinių materijų, kurios mokosi, kinta bei evoliucionuoja. Tai pralaidūs, sąlygiški ir neretai žiūrovų buvimui abejingi kūriniai.

P. Huygheʼo personalinės parodos buvo surengtos šiose svarbiose meno institucijose: „LUMA Arles“ Prancūzijoje (2021), galerijoje „Serpentine“ Londone, Jungtinėje Karalystėje (2018), meno centre „Pond Society“ Šanchajuje, Kinijoje (2017), meno muziejuje „Hayashibara“ Okayamoje, Japonijoje (2017), „Espace Louis Vuitton“ Venecijoje, Italijoje (2017), „Skulptur Projekte Münster“ Vokietijoje (2017), „Guggenheim Bilbao“ Ispanijoje (2017), „Copenhagen Contemporary“ Danijoje (2017), „Espace Louis Vuitton“ Tokijuje, Japonijoje (2016), Ontarijo „AGO“ meno galerijoje Toronte, Kanadoje (2016), Metropoliteno meno muziejuje Niujorke, JAV (2015), Modernaus meno muziejuje Niujorke, JAV (2015), „TarraWara“ meno muziejuje Australijoje (2015), „Ludwig“ muziejuje Kelne, Vokietijoje (2014), Paryžiaus „Pompidou“ centre Prancūzijoje (2013) ir daugelyje kitų. Menininkui suteiktas prestižinis „Nasher“ skulptūros prizas (2017), „Kurt Schwitters“ premija (2015), „Roswitha Haftmann Preis“ apdovanojimas (2013), „Smithson“ Amerikos muziejaus šiuolaikinio menininko apdovanojimas (2010), „Hugo Boss“ prizas „Solomon R. Guggenheim“ muziejuje Niujorke (2002) ir specialus žiuri paminėjimas už nacionalinį paviljoną Venecijos bienalėje (2001).

Paroda veiks iki 2022 m. rugpjūčio 14 d.

Organizatorius: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Palangos gintaro muziejus
Kuratorė: Neringa Bumblienė
Koordinatorė: Regina Makauskienė
Architektas: Linas Lapinskas
Redaktorės: Ilona Klimienė, Alexandra Bondarev, Gemma Lloyd
Vertėja: Alexandra Bondarev

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba
Informacinis rėmėjas: JCDecaux
Partneriai: Prancūzų institutas Lietuvoje, Palangos jaunimo ir kultūros centras, kavinė „Balzac cafe“