Monikos Gedrimaitės paroda „Uola ir vėjas“ Užupio meno inkubatoriuje

Lapkričio 20 d. 18:30 val. U atidaroma Monikos Gedrimaitės paroda „Uola ir vėjas“.

Keramikės, Vilniaus dailės akademijos magistrės (2018) darbai pasižymi konceptualumu, autorė kelia keramikos meno tapatybės klausimus, kvestionuoja taikomojo ir vaizduojamojo meno atskirtį. Menininkė aktyvi grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvė. „Uola ir vėjas“ – antroji personalinė dailininkės paroda.

Monikos Gedrimaitės kūrybos ištaka – indo kaip daiktiško ir konceptualaus darinio sąsaja. Autorei rūpi daiktiškas indo pamatas bei išjaustos naujos indo panaudojimo galimybės. Menininkės kūryboje universalizuotas indo konceptas yra veikiamas dekonstrukcijos instrumentais, redukuojamas iki minimaliausios sąlygos, kol objektas atpažįstamas arba narstoma, kol lieka tik pėdsakas, nenurodantis į nieką esminga. Pasitelkiant techninius indo kūrimo ir dekonstravimo aspektus, ieškodama naujų formų, keramikė kuria įsivaizduojamos funkcijos indus, kurie užpildydami tuščius kitybės tarpus, kuria kitą indo sąvoką.

Šįkart autorė atsigręžia į universalius objektus be konkrečios paskirties bei pavadinimo. Temos „Uola ir vėjas“ pagrindinis siekis yra išsiaiškinti daiktiškumo svarbą, atsisakant paties objekto, bet kokio daikto bruožus atspindinčių aspektų, kitaip tariant, išsiaiškinti ar tikrai daikto būtis, ar redukuotas elementas gali atspindėti kokią nors daiktišką prasmę. Keramikė ieško sąsajų tarp materialaus objekto pamato ir konceptualiosios jo prasmės. Parodos tikslas yra atrasti naujas ribas tarp šių dviejų polių. Nors svarbiausiu parodos aspektu išlieka daiktiškumas, ieškoma slinkčių, kurios aiškintų skirtingą konceptualumo ar daiktiškumo pusę.

Uola ir vėjas – tai alegoriški autorės terminai, atspindintys skirtingus parodos polius. Uola, anot keramikės, apibrėžia tai, kas nurodo į daiktišką kūrinio dalį, į redukuotus aiškinamos problemos pamatinius elementus. Tai yra objektai, kurie pasižymi tik jiems būdingomis savybėmis. Vėjas apibūdina proceso ir minties plėtotės dalį. Šis aspektas autorės parodoje dekonstruoja įprastą daiktų skirstymą tam tikroms funkcijoms ir techniniams atlikimo būdams. Kartu Uola ir vėjas – tarsi oksimoronas įamžintai laiko tėkmei, nykstančiam prisilietimui, tylinčiam griuvimui.

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks lapkričio 20 – gruodžio 7 dienomis.