Simonos Bagdonaitės-Gubinienės kūrybos paroda „Lost in Circus“ Šiaulių dailės galerijoje

Rugpjūčio 7 d., ketvirtadienį 17.30 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245, Šiauliai) atidaroma šiaulietės menininkės Simonos Bagdonaitės-Gubinienės kūrybos paroda „Lost in Circus“ (Pasiklydę cirke).

Ši paroda – siurrealistinis klounų menagerijos pasaulis, kuriame groteskas, ironija ir poezija susilieja į vieną organišką karnavalą. Kiekvienas kūrinys – lyg atskira būtybė, išplėšta iš sapno, cirko ar mūsų pasąmonės labirintų.
Paroda kalba apie nepatogų grožį, apie klouno kaukę, kurią nešioja kiekvienas, net pats rimčiausias žmogus. Apie slaptą norą išsaugoti tą mažą absurdišką pasaulį savyje. Kai šypsena tampa tik grimą primenančiu refleksu, o juokas skamba tuščiai. Tai pasakojimas apie pasimetimą tarp vaidmens ir tikrovės, tarp spalvų triukšmo ir vidinės tylos.

Tai kelionė per klouno žvilgsnį, kurio pasaulyje cirkas nebepramoga, o būsenų labirintas. Čia šypsenos platėja įtartinai plačiai, o juokas aidi kaip tuštuma. Spalvos ryškios ir blizgios, tačiau jų prasmė slysta tarp ironijos, grotesko ir vidinių išgyvenimų.
Lost in Circus (Pasiklydę cirke) kviečia į deformuotą, sapnišką realybę, kurioje klounai, siamezės būtybės, deformuoti gyvūnai ir žmogaus kūno transformacijos susilieja į keistą cirko visatą. Groteskas tampa estetika, o ironija – jautria išpažintimi.

Kai kurie darbai, kaip Two-Headed Boy (Dvigalvis berniukas), Circus Siameses (Cirko siamo dvyniai) ar Elephantess (Drambliagalvė), tiesiogiai kalba apie dualumą, deformaciją ir tapatybės ribas. Man Baby Clown (Vyras-kūdikis klounas) supina infantilumą su grotesku, Strongman in Drag (Stipruolis su liemenėle) maišo galios, lyties ir vaidmens scenarijus. Sacred Clown (Šventasis klounas) byloja apie žmogaus prigimties paradoksus, apie šventumą, slypintį pašaipoje.

Parodos naratyve atsiveria žmogaus trapumas už kaukių, tyli gelmė, kuri lieka tada, kai nutrūksta muzika ir išsisklaido iliuzija. Personažo absurdas ir kasdienybės melancholija klausia, kiek mumyse lieka tikrumo, kai mokomės būti matomi. Per cirko metaforą regime save – kur ryškios spalvos slepia tylą, o priverstinė šypsena virsta tylia išpažintimi.

Tai pasiūlymas pažvelgti į savo vidinį cirką ir sutikti groteskišką klouną, kurį slapta nešiojamės kiekvienas.

Paroda veiks iki rugpjūčio 30 d.