Virgilijaus Mikuckio ir Voldemaro Barakausko paroda „Geležis – Akvarelė. Kalta – Lieta“ Užvenčio kraštotyros muziejuje

G. Knyzelytės nuotr.

Iki rugpjūčio 31 d. Užvenčio kraštotyros muziejuje atidaryta jungtinė Virgilijaus Mikuckio ir Voldemaro Barakausko paroda „Geležis – Akvarelė. Kalta – Lieta“.

Kalvio ir akvarelininko dialogas kviečia patirti medžiagų amžinybę ir trapumą. Liepos 6 d. Užvenčio kraštotyros muziejuje, festivalio „Užventis MENE XVI. 2025“ metu, atidaryta jungtinė kalvio Virgilijaus Mikuckio ir akvarelininko Voldemaro Barakausko paroda „Geležis – Akvarelė. Kalta – Lieta“. Joje vienas garsiausių Lietuvos kalvių Virgilijus Mikuckis ir subtilios akvarelės meistras Voldemaras Barakauskas kviečia patirti kontrastą tarp dviejų priešybių – ugnimi alsuojančio metalo ir vandeniu atgyjančių akvarelės spalvų.

„Ar geležis gali būti įkaitinta tiek, kad būtų liejama? Ar akvarelė gali būti sujungiama taip tvirtai tarsi metalas?“ – pradėdama parodos apžvalgą dalyvius intrigavo menotyrininkė Jovita Nalevaikienė. Pasak menotyrininkės abu menininkus jungia aukščiausia techninė meistrystė bei gilios minties paieškos kūryboje: „nei vienas, nei antras nešvaisto savęs menkaverčiams dalykams – jų kūryboje niekada neatsiras vietos banalybėms“.

G. Knyzelytės nuotr.

Pagrindinė parodos idėja – atliepia šiųmetę festivalio „Užventis MENE“ temą – parodyti, kaip skirtingos medžiagos kalba apie laiką. „Jeigu ką nors nukalei, – tai bus amžinai“, – sako Virgilijus Mikuckis, jau tris dešimtmečius kaukšintis kalvio kūju ir garsėjantis sakralinės kryždirbystės darbais. Jo kalvėje šimtmečio senumo priekalai sugyvena su šiuolaikinėmis technologijomis: dujiniu žaizdru ar pneumatiniu kūju, o kalamų kryžių siluetai mena UNESCO saugomą kryždirbystės tradiciją. 2013-aisiais meistras pelnė titulą „Lietuvos kalvių kalvis“, o 2014-aisiais tapo „Aukso vainiko“ laureatu.

Voldemaras Barakauskas – ilgametis Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos dailės mokytojas. Jo akvarelės gimsta sluoksnis po sluoksnio: popierius trinamas, skutamas, kartais net deginamas, apipučiamas dūmais. Taip susidaro faktūrų „alchemija“, kur santūri spalvų gama susilieja su ironiškais, dažnai paslėptais siužetais. Pats menininkas akvarelę yra pavadinęs „paspalvintu vandenėliu“, kuriuo galima „pakomentuoti gyvenimo absurdą“. Jo kūryba įvertinta Šiaulių kultūros premija bei tarptautinės bienalės „Baltijos tiltai“ diplomu.

G. Knyzelytės nuotr.

Parodoje eksponuojamos V. Mikuckio metalo skulptūros – nuo miniatiūrinių kryžių iki šiuolaikinio meno interpretacijų aktualiomis temomis, bei V. Barakausko akvarelės ir mišrios technikos kūriniai. Ekspozicija veiks iki 2025 rugpjūčio 31 d. Užvenčio kraštotyros muziejuje.