15-osios Kauno bienalės „Gyvenimas po gyvenimo“ kuratoriumi skelbiamas Adomas Narkevičius

Rugsėjo 12 dieną prasidėsiančios 15-osios Kauno bienalės kuratoriumi paskelbtas Adomas Narkevičius. Jo pristatoma paroda „Gyvenimas po gyvenimo“ sieks ne tik tyrinėti virsmo bei neapibrėžtumo temas, bet ir eksperimentuoti su pačiu bienalės formatu.

„Dėkoju Kauno bienalės komandai už pasitikėjimą, su kuria nekantrauju bendradarbiauti formuojant šį jubiliejinį 15-ąjį renginį“, – teigia A. Narkevičius. „Kas dvejus metus vykstanti bienalė yra svarbus reiškinys Baltijos šalių šiuolaikinio meno lauke: ji atveria galimybę išsakyti mūsų regiono, dažnai vadinamo „pusiau-periferiniu“, požiūrį į meną – laisvą, nebijantį eksperimentuoti ir kritiškai pažvelgti į save. Kuriu parodą, kuri atspindėtų mūsų dviprasmišką, permainingą ir neramų laikotarpį. Tikiuosi, kad parodoje bus galima nujausti ne tik šiuo metu vykstančius šiuolaikinio meno lūžius, bet ir naujus globalaus politinio peizažo kontūrus. Itin svarbu, kad ši paroda taptų erdve, kurioje menininkai galėtų įgyvendinti savo vizijas“.

A. Narkevičius šiuo metu dirba kuratoriumi „Cell Project Space“ Londone. Prieš tai jis dirbo kuratoriumi „Rupert“ meno, rezidencijų ir edukacijos centre Vilniuje, kuravo parodas MO muziejuje, Šiuolaikinio meno centre bei užsienio institucijose. Už savo magistro darbą „Nepaklusnūs kūnai: nesavalaikis menas Baltijos šalyse sovietmečiu“ jis buvo apdovanotas Oksfordo meno žurnalo premija. Kaip vizituojantis dėstytojas, A. Narkevičius taip pat nuolat bendradarbiauja su Goldsmiths koledžu, University College London bei Royal College of Art.

Bienalė, kuri klausia

„Gyvenimas po gyvenimo“ atvers duris įvairiems meno reiškiniams ir žanrams – nesvarbu, ar jie įprastai laikomi šiuolaikiniu menu, ar ne. Jubiliejinis festivalis kels esminį klausimą: jei globalus bienalės formatas neatitinka šiuolaikinės realybės poreikių, kokį meninį pavidalą galėtų įgyti prieštaringa dabartis, parodoje, kuri nebando nei jos „sutaisyti“, nei nuo jos bėgti?

15-oji bienalė, tęsdama savo nomadišką tradiciją, pirmą kartą vyks istorinėje „Stumbro“ gamykloje, įkurtoje cariniais laikais, Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje, Pelėdų kalne, kur dabar įsikūręs Kauno kolegijos Menų fakultetas, ir Kauno menininkų namuose.

Tęsdamas tradiciją skatinti naujų meno kūrinių atsiradimą, didžiausias šiuolaikinio meno festivalis Lietuvoje pristatys seriją specialiai jam sukurtų darbų, kviesdamas Lietuvos ir užsienio menininkus įsiklausyti į bienalės temą ir unikalų parodų erdvių kontekstą.

Pasak Kauno bienalės direktorės Neringos Kulik, Kauno bienalė visuomet buvo platforma, kurioje tyrinėjami sudėtingi mūsų laikmečio klausimai, eksperimentuojama ir laužomos nusistovėjusios normos. „Nekantraujame pristatyti Adomo Narkevičiaus viziją, kuri aktualizuos virsmo ir neapibrėžtumo idėjas tiek lokaliame, tiek ir globaliame kontekste. Esame tikri, kad ši bienalė paskatins apmąstymus apie šiuolaikinį meną ir prisidės prie dinamiško dialogo tarptautinėje meno bendruomenėje“, – teigia N. Kulik.

Lydinčios parodos

15-ąją Kauno bienalę lydės papildomos parodos, kuriose bus pristatyti Lietuvos ir Italijos menininkų kūriniai. Lietuvių menininkų darbai, sukurti bendradarbiaujant su Liono bienale ir CHRONIQUES – Biennale des Imaginaires Numériques (Prancūzija) Lietuvos sezono Prancūzijoje metu, pirmą kartą bus pristatyti šalyje.

Toliau stiprinant Kauno bienalės tarptautines partnerystes, 2025–2026 metais bendradarbiaujant su Biennale Gherdëina (Italija) Lietuvoje bus vykdomi meniniai ir kultūriniai mainai tarp šalių ir Lietuvoje bus pristatyti italų kūrėjų darbai.

Šios parodos vyks Kauno miesto muziejuje Rotušėje ir galerijoje „Meno parkas“.

15-oji Kauno bienalė vyks š.m. rugsėjo 12 – lapkričio 23 dienomis įvairiose Kauno vietose. Informaciją kviečiame sekti interneto svetainėje.

Kauno bienalę finansuoja Lietuvos kultūros taryba.