Fotografijos muziejuje eksponuojama fotografijos avangardisto Sauliaus Paukščio kūrybos retrospektyva

Fotografijos muziejuje atidaryta fotomenininko Sauliaus Paukščio kūrybos apžvalginė paroda „Vaizdai ir Regėjimai“. Tai iki šiol didžiausias ir išsamiausias autoriaus kūrybos pristatymas,  apimantis daugiau kaip 4 dešimtmečių kūrybos laikotarpį – nuo pirmųjų mokyklinių fotografijos bandymų iki naujausių, šiais metais sukurtų darbų. Paroda aprėpia svarbiausias menininko kūrybines temas, idėjas, maišto formas, technikų raiškas. Ji svarbi formuojant vientisą autoriaus fotografinį paveikslą, atskleidžia platų jo kūrybos spektrą skirtingais laikotarpiais.

Paroda veiks iki 2025 m. kovo 2 d.

Fotomenininkas avangardistas, visuomenininkas ir įvairių meno akcijų organizatorius Saulius Paukštys (g. 1964 m. Vilniuje) Lietuvos fotografijos padangėje pasirodė paskutinįjį sovietmečio dešimtmetį. Pradėjęs fotografuoti klasiokų gyvenimą, studentavimo laikais Kaune 1982–1987 m. rimtai pasinėrė į fotografijos kūrybą, eksperimentus ir savito kūrybinio kelio paieškas. Čia lemiamos reikšmės turėjo pažintys su Arūnu Kulikausku, Gintautu Stulgaičiu, Visvaldu Dragūnu ir įsitraukimas į neformalios „Plėšriųjų“ grupės veiklą. Šis savotiškų fotografijos „chuliganų“ kūrybinis susivienijimas tapo išskirtiniu reiškiniu šiuolaikinėje Lietuvos fotografijoje, turėjęs įtakos ir S. Paukščio kūrybos filosofijos ir braižo formavimuisi. Autorius fotografijoje siekė individualumo, priešingai tuo metu vyravusiai fotovaizdų besaikio tiražavimo kultūrai, kūrė vienetinius fotografijos kūrinius. Tam jis be kita ko telkėsi įvairias vaizdo transformavimo priemones – naudojo montažą, koliažą, dvigubą ekspoziciją, spalvino, tonavo, užpiešė, degino ir kitaip perkūrė fotografiją, kuri tokiu būdu tapo tik pagrindu, pradine medžiaga autoriaus kūrybiniam polėkiui ir vizijoms išreikšti.

Po 1990–ųjų „plėšrieji“ pasuko skirtingais kūrybiniais keliais, tad atskirai toliau formavosi ir menininkų individualybės. S. Paukštys 1990–2000 m. dirbo akademinį darbą Vilniaus dailės akademijoje, buvo vienas iš Fotografijos ir videomeno katedros kūrėjų, 1994 m. jis įsteigė fotostudiją „Fototeatras”. Tuo metu autoriaus kūryba pakinta, pradeda dominuoti studijiniai darbai, juose atsiranda režisūrinių elementų, pastatyminių siužetų. Šiuo laikotarpiu išryškėja ir jo kaip portretisto talentas. S. Paukštys meninę fotografiją toliau jungia su kitais menais, įveda grafikos elementų,  spalvina, klijuoja, užpiešia, uždažo fotografinį vaizdą ir taip kuria daugiaplotmius kūrinius. Naują impulsą S. Paukščio kūrybai suteikė „Naujosios komunikacijos mokykla“ – išgalvota institucija, sujungusi maištininkus menininkus ir menotyrininkus naujojo meno judėjimui, kuriam nuo 1993 m. vadovavo S. Paukštys. Šiuo laikotarpiu S. Paukščio fotografijoje atsiranda performatyvumo, popkultūrinio saldumo. Jo kūrybą persmelkia ,,fliuksiškos” nuotaikos – fotografija tampa medija išreikšti ironijai, parodijai, tampa šmaikščia žinute, reklaminiu atviruku ar konceptualia metafora, kartais papildyta ir autoriaus tekstais, poezija.

Nors kintant laikui S. Paukščio kūryba keitėsi ir yra labai įvairi, tačiau joje galima įžiūrėti pasikartojančių motyvų – visais laikotarpiais ryškus socialinis autoriaus kūrybos aspektas, fotografija jam svarbi kaip bendravimo būdas, kaip priemonė išreikšti poziciją, per fotografiją autorius permąsto istoriją, „stebi“ gimtojo Vilniaus istorinio ir šiuolaikinio peizažo kaitą ir santykį. Gilinimasis į fotografijos medijos esmę, jos istoriją turėjo įtakos klasikinės fotografijos stilistikos motyvams S. Paukščio kūryboje, nuo 2017 m. juos dar labiau sustiprino istorinės Van Dyke brown technikos naudojimas urbanistiniams peizažams ar portretams fotografuoti. Šiandien autorius užsiima ir skaitmenine kūryba, istorijos ir istorinės fotografijos motyvus interpretuoja dirbtinio intelekto pagalba, DI sugeneruotus vaizdus palydi savo sukurtais fiktyviais „istoriniais“ pasakojimais.

S. Paukštys yra tarpdisciplininis kūrėjas, jo fotografiniai eksperimentai praplėtė fotografijos meninės raiškos ribas ir suvokimą. Tai maištininkas, kontekstualus menininkas, išsiskiriantis konceptualiu savitu kūrybos braižu ir asmenybe. Nors autorius yra aktyvus šiandienos kultūrinio gyvenimo dalyvis ir aktyviai pristato savo naujausius darbus, visgi jo ankstyvoji kūryba šiandien jau primiršta ir nepakankamai aktualizuota. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, kūrėjo darbai įgauna vis didesnę vertę – tai laiko ir žmogaus vidinių būsenų refleksija, kurioje ryškėja autoriaus kūrybinių strategijų raida ir lūžių momentai atsiskleidžia autoriaus šiuolaikinio kūrybos braižo genezė.

Parodoje eksponuojami kūriniai iš Fotografijos muziejaus,  MO muziejaus, Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Ramučio Petniūno rinkinių ir autoriaus archyvo.

Parodos kuratorė – Vilija Ulinskytė-Balzienė

Komunikacijos dizaineris – Darius Linkevičius

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Fotografijos muziejus

Parodą dalinai finansavo Šiaulių miesto savivaldybė