Giedantis paukštis. Skulptoriui Rimantui Dauginčiui atminti – popietė Žemaičių dailės muziejuje

Rugsėjo 14 d. Žemaičių dailės muziejuje, Plungėje, rengiamas susitikimas Lietuvos skulptoriui Rimantui Dauginčiui (1944–1990) pagerbti.

Skulptūrų, medalių ir paminklų kūrėjas, pedagogas R. Daugintis kilęs iš Baublių k. Kretingos rajone. Todėl būtent Žemaitijoje, IX Pasaulio žemaičių dailės parodoje, skulptoriaus kūrybiniam keliui atminti parengta retrospektyvinė jo kūrybos ekspozicija. R. Daugintis buvo ir I-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos organizatorius. Šiemet jis būtų minėjęs savo 80-metį.

Šeštadienį 14 val. vyksiančiame susitikime apie dailininką ir jo kūrinius kalbės skulptoriaus žmona keramikė Daiva Aurelija Daugintienė, jo bičiulis architektas Edmundas Stasiulis, parodos kuratoriai dailėtyrininkai dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, dr. Viktoras Liutkus bei parodos architektas, skulptorius Antanas Gerlikas.

R. Daugintis yra sakęs: „Aš nekuriu, o pasakoju, prisimenu, džiaugiuosi ir išgyvenu, rėkiu apie gyvenimą, žmogų, gamtą… Visada noriu, kad mano skulptūrose šnarėtų gimtinės laukų vėjas“. Išties, R. Dauginčio kūriniai vitališki, juose tarsi virpa tas drungnas gimtosios Žemaitijos vėjas, siūruoja paukštis. Skulptūros kupinos žaismės, persmelktos žemaitišku šelmiškumu, ironija, o kartu stebina jautrumu, poetiškumu. Skulptorius buvo neprilygstamas mažosios plastikos kūrėjas-pasakotojas, sugebėjęs į mažo mastelio kūrinius, dažnai įgyvendintus galvanoplastikos technologija, sukelti siužetą, judesį, intrigą, folkloro detalę ir visa tai apjungti gyva barokinių formų energija, darniu glotnių ar banguotų paviršių skambesiu erdvėje. Kūrėjui buvo svarbu natūralumas, būti nesuvaržytam, nesibijoti rankos gesto, keistos pozos ar veido mimikos. Menininko talentas (ir žemaitiška prigimtis?) jo nedideliems kūriniams suteikė monumentalią raišką. Todėl ir išdidintos kamerinės skulptūros nepraranda monumentalumo. Klaipėdos Martyno Mažvydo skulptūrų parką puošia R. Dauginčio iškaltos galingos granito kompozicijos „Barnabas išeina į jūrą“ ir „Naktigonė“. Skulptorius nemažai skulptūrų sukūrė viešoms erdvėms, puošė pastatų fasadus ir interjerus: Vilniuje (pvz., „Literatų kavinė“, „Žemaičių aludė“), Klaipėdoje, Panevėžyje („Čičinsko kavinė“), Palangoje (poilsio namai „Pušynas“) Odesoje (karo ligoninė) bei kitur. Deja, dalis jų neišliko, dalis liko neįgyvendinta. 1986 m. Vilniuje S. Konarskio gatvės skverelyje pastatyta jo bronzinė skulptūra „Lakštingala“. Šeštadienį atėjusieji į susitikimą sužinos, kokios ypatingos buvo šios skulptūros ištakos.

Rimantas Daugintis

Pokario partizano ir į Vorkutą ištremtos motinos sūnus… Jam teko daug užkardų įveikti, kad patektų į kūrybos pasaulį, leidusį kiek nutolti nuo sovietinės realybės ir tapti tikru XX amžiaus modernistu. Deja, R. Dauginčio gyvenimas tragiškai nutrūko tuoj po Atkurtos Nepriklausomybės paskelbimo: 1990 m. gegužę jis vyko į Vengriją dalyvauti medalių simpoziume, vežėsi savo kūrinių ir vilčių, tačiau patyrė sovietinių pasieniečių, neleidusių kirsti SSRS ir Vengrijos sienos, nežmonišką savivalę ir protestuodamas atkartojo Romo Kalantos liepsną…

Mykolo Oginskio rūmuose, Plungėje, veikianti ekspozicija In memoriam Rimantui Dauginčiui tarsi epigrafu išskleidžia menininko žodžius: „Kiekvienas paukštis gieda apie savo medį. Man nėra brangesnio ir gražesnio krašto už mano tėviškę…“.

Skulptoriui Rimantui Dauginčiui atminti rugsėjo 14 d. 14 val. rengiama popietė-susitikimas yra Žemaičių dailės muziejuje eksponuojamos IX Pasaulio žemaičių dailės parodos (iki 2024 m. gruodžio 31 d.) sklaidos renginys.

Žemaičių dailės muziejaus informacija