Arūnės Baronaitės paroda „Polimeras“ Nišinėje galerijoje Klaipėdoje

Arūnė Baronaitė. Polimeras Nr. 1, 2024

Liepos 24 d., trečiadienį, 17.30 val. Nišinėje galerijoje (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje) atidaroma Arūnės Baronaitės personalinė paroda „Polimeras“. Įvadinis šio projekto renginys vyko balandžio mėn. Pirmosios Melnragės paplūdimyje, kur buvo pristatyta fotografijų instaliacija „Polimeras“. Ši vieta buvo pasirinkta tikslingai, siekiant meninio tyrimo metu rastus objektus grąžinti į jų suradimo – ankstesnio buvimo vietą.

Nišinėje galerijoje autorė pateikia platesnį tyrimo spektrą ir žiūrovą pakviečia išsamesniam temos pažinimui. Parodos atidarymo metu ji pristatys tyrimo rezultatus, kurio metu buvo fiksuojama ir kaupiama informacija apie Baltijos pajūryje rastus makropolimerus – kasdien jūros į krantą išmetamus toksiškus svetimkūnius. Autorė atkreipia dėmesį, kad gamtoje mes daugiausia randame šiukšles iš dirbtinių polimerų (plastiko), kurios į jūrą patenka iš mūsų namų, o jūra grąžina jas į pakrantes. Įvairiaspalviai, skirtingų tekstūrų plastikai pabyra pakrantėse lyg toksiški lobiai, nuo didelių aiškiai matomų iki nematomų mikro šešėlių. Šiandien turime nerimą keliantį rezultatą – Baltijos jūra labiausiai užteršta Europoje. Meninio tyrimo metu A. Baronaitė gilinosi į aplinkos ir žmonių simbiozę, žmonių daromą įtaką gamtos ekosistemai, aplinkosauginius aspektus.

„Pilka, purslota, pilka, garsi, pilka, grėsmingai žalsva, pilka, pavojingai artima, pilka. Jūra pradėjo gausti vakar. Šįryt jūra vis dar gaudžia. Ji atveria, pasotina ir užpildo visus vaizduotės lygmenis. O jei žmogaus akyse rūkas – ką daryti tada?

Pasaulinės taršos masto įsivaizduoti beveik neįmanoma. Bet jis egzistuoja. Gyvenimas yra skirtas tam, kad susitvarkytume su savimi ir viskuo, kas mūsų. Ir kai rūkas akyse šviesėja, tik tuomet galime pamatyti viską aplink mus. Pamatyti gamtą, pamatyti jūrą, kuri kenčia tyliai ir pamažu miršta.

Jūra laužo ir keičia joje randamus objektus. Šie, vandenyje atsidūrę neorganiniai daiktai, joje išlieka ilgai, daug ilgiau nei žmogaus biologinis laikas šioje žemėje. Dabar pakrantėse mes randame reliktus, kuriuos mums dovanoja jūra – gintarą, medį, akmenis ir bangų nugludintas šukes. O ateities reliktai – nenuspėjami svetimkūniai.

Jūra sukuria tam tikrą biologinį santykį su joje atsidūrusiais objektais. Jie apauga moliuskais, apsivelia dumbliais, juose apsigyvena įvairūs mikroorganizmai. Galima sakyti, kad įvyksta svetimkūnių jūrinė alchemija. Objektų formos ir linijos tampa sunkiai apčiuopiamos bei įvardijamos. Kas buvo neorganiška, tampa organiškai elegantiška ir apgaulingai trapu.“ (Autorė)

Apie autorę

Arūnė Baronaitė (g. 1987 m., Klaipėdoje) – biotechnologė, menininkė, derinanti biomokslų ir ekologijos žinias su eksperimentine fotografija. Molekutinės biologijos ir biotechnologijų studijas baigusi ir dešimtmetį šioje srityje dirbusi autorė suprato, kad vienos srities yra per mažai, todėl ryžosi praktikuoti ir studijuoti menus bei komunikaciją. Giliai viduje jai kirbėjo noras sujungti gamtos mokslų žinias ir vizualiuosius menus. Šiuo metu atliekamuose savo tyrimuose ji siekia apjungti biologinį laiką, simbiozę ir vaizduotę. A. Baronaitės tikslas – kurti ir edukuoti, dalintis įgytomis žiniomis, plėsti žmonių akiratį, auginti sąmoningumą, mažinti vartojiškumą, skatinti tvarumą, atkreipti dėmesį į ekologiją ir aplinkosaugą per vizualiuosius menus. Autorė gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Galerijos darbo laikas: pirmadieniais–penktadieniais, 10–19 val., šeštadieniais 10–17 val. Sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis nedirba. Prieššventinėmis dienomis uždaroma valanda anksčiau.

Paroda veiks iki rugsėjo 28 d.

Projektą finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė.