, Maironio g. 2, Kaunas
Magdalenos Beliavskos paroda „Revoliucija Banginyje. (Ne)miegas kaip pasipriešinimo aktas ir dalyvavimo forma” galerijoje A-XY
Gegužės 23 d., ketvirtadienį, 18 val. pop-up eksperimentinėje architektūros galerijoje A-XY (Maironio g. 2, Kaunas) vyks architektės Magdalenos Beliavskos tyrimo „Revoliucija Banginyje. (Ne)miegas kaip pasipriešinimo aktas ir dalyvavimo forma” pristatymas.
Ekonominės vertės varomas erdvėlaikis, teoriškai suteikiantis individui neribotas galimybes susikurti norimą gyvenimo scenarijų, kišasi į intymiausias būties sritis. Manoma, kad miego negalima nusipirkti – bet noriai parduodame savo laiką, jie perka mūsų dėmesį, mes perkame migdomuosius, jie parduoda parduoda lovą. Mes perkame pastogę. Mokame nuomą ir paskolą už keturias sienas ir teisę (ne)miegoti. Kodėl miegoti leidžiama tik už uždarų durų, laiku, kuriam taikomas mažesnis tarifas? Ar miegas gali būti pasipriešinimo aktas? Ar nemiga yra protestas prieš produktyvumą?
Pranašas Jona miegojo, neįvykdęs dievo užduotos misijos. Miegojo, kol dievas budėjo – ir buvo prarytas banginio. Žuvies skrandyje neužmerkęs akių, tris dienas meldė atleidimo. Miegančiojo pranašo simbolizmas paprastas: tu, žmogau, miegi, kol tavimi rūpinasi aukštesnė būtybė, miegi, kai į rankas tau duodamas įrankis, miegi, kai gauni tik tau įveikiamą užduotį, miegi, kai viskas aplinkui budi – dėl tavo paties gerovės. Tai kodėl atrodo, kad viskas budi ne dėl mūsų gerovės, bet todėl, kad neleidžiama užsimerkti? Kodėl aukštesnė būtybė atsisakė tėvystės, suspindėjo auksu, naftos juodžiu, mirguliuoja skaičiais ekrane?
Atsakymų ieškoma kapitalistinę erdvę reprezentuojančiame prekybos centre. Čia generuojama apyvarta. Čia nemiegama. Dešimtys lovų baldų salone yra nemiegojimo epitomas: dar nenupirktos, gultis negalima. Mus ryja PC „Banginis“, skrandyje sulaikęs pranašą Joną. Ar taip kaip jis, negalėsime užmigti?
Apie autorę: Kaip nepraktikuojanti architektė ir nemieganti sapnuotoja, Magdalena Beliavska pasineria į tarpinių būsenų – ir tarpinių vietų, tyrimus. Akademinio intereso lauku pasirinkusi mirtį ir urbanistinio audinio genocidus, laisvalaikiu Magdalena nemiega – vykdo miego erozijos ir sapno vagystės investigaciją. Šios temos adresuojamos eksperimentinėje platformoje „Popierius.digital“, (bendraautorės: G. Černiavskaja, E. Paleckytė), o dviejų Architektūros fondo Eksperimentų platformų rėmuose gimė „Miesto sapnuotojų bažnyčia“, suburiantį fiktyvų sapnuotojų kultą bei projektas „A Room to Dream“ – detektyvinis bandymas suprasti erdvinę politiką, formuojančią šiuolaikinę (ne)miego kultūrą. Magdalena, dirbdama su bendruomenėmis, erdve, žodžiais ir objektais, savo miegu ir nemiegu protestuoja prieš 24/7 procesus, sabotažuojančius prigimtinę žmogaus teisę į orias poilsio sąlygas.
Paroda galerijoje A-XY veiks gegužės 23-26 dienomis.
Gegužės 25 d. 13 val. kviesime dalyvauti Kauno Santakos parke vykstančiame renginyje ,,Švęskime upę”,, kur Magdalena Beliavska ves kūrybines žodžio ir mito dirbtuves ,,Pieno ir aguonų upėms tekėti”. Sapnas – protėvių dovana, pasąmonės siunčiama žinutė, bet ir tiltas tarp realaus ir mitinio, dvasinio pasaulio. Panašų vaidmenį atlieka ir upės simbolis: upė tai kelionė, pasaulinis kelias, jungiantis „viršutinį“ ir „žemutinį“ pasaulį. Neįvardinta jūra, įkalinusi pranašą Joną banginyje, Stinksas ir Leta, vedantys į mirtį, užmarštį ir miegą Morfėjaus glėbyje, pranašavimo galias suteikiantys najadžių šaltiniai. Prie čiurlenančios Neries, gurkšnojant aguonų pieną, skaitysime upės Mitą, kursime vizualųjį miego upių žodyną, neigsime šiuolaikinę miego eroziją.
Autorės ir organizatorių fotografijos.