. PDF

Paroda „Vieta ir laikas: Naujoji Vilnia" „Prospekto galerijoje"

Birželio 22 d., trečiadienį, 17.00 val. „Prospekto galerijoje” (Gedimino pr. 43, Vilnius) bus atidaroma kolektyvinė paroda „Vieta ir laikas: Naujoji Vilnia”.  Renginyje dalyvaus parodos autoriai.

Projektas „Vieta ir laikas: Naujoji Vilnia“ siekia meninėmis priemonėmis atlikti ir pristatyti vietos kultūrinį tyrimą, atkreipti visuomenės dėmesį į autentišką, tačiau užmirštą ir socialinėmis dogmomis pažymėtą Vilniaus rajoną, kuriame fiksuojamas didžiausias etninių mažumų skaičius. Naujoji Vilnia nuo seno garsėja savo gamtiniu atotrūkiu, išraiškingu reljefu ir peizažų įvairove.

Dalyvauti projekte, kurio metu numatyta įgyvendinti meninį vietos tyrimą, pakviesti septyni aktyviai veikiantys, žinomi jaunesnės kartos menininkai, fotografai, atminties, vietos ir socialinių temų tyrinėtojai ir siekiama savitai pažvelgti į autentišką, tačiau užmirštą ir socialinėmis dogmomis pažymėtą Vilniaus rajoną, kuris, vaduodamasis iš primetamų nuostatų, pastaruoju metu vis labiau traukia jaunesnių miestiečių dėmesį. Siekiant atkurti laisvą, kūrybingą ir nedogmatišką vietos laikyseną, pasitelkiamas autentiškas menininkų žvilgsnis. Kiekvienam projekto dalyviui suteikiama laisvė pasirinkti savitą tyrimo metodą ir prieigą, atsižvelgiant į asmeniškai vykdomos meninės veikos pobūdį ir vyraujančias kūrybos temas.

Parodos dalyviai: menininkė, fotografė Lina Albrikienė, menininkė, fotografė Rūta Kiškytė, menininkė, fotografė Dovilė Dagienė, žurnalistė, garso menininkė Marielle Vitureau, menininkas, fotografas Klausas Leo Richteris, fotografas Tadas Kazakevičius ir fotografas, fotožurnalistas Artūras Morozovas.

Paroda veiks iki liepos 23 d.

Projektą organizuoja: Greta Zakarevičienė (Dūmų fabrikas)
Kuruoja: Dovilė Dagienė
Remia: Lietuvos kultūros taryba

Vietovės laikysenos ( Projektas „Vieta ir laikas: Naujoji Vilnia“)

Projektas „Vieta ir laikas: Naujoji Vilnia“ užkliudo, paliečia, išjudina vizualinius fotografinius esaties ir vilties klausimus. Vizualiai paliečia sau paliktus esamos vietos ir vietovės laikysenos klausimus, erdvinius ir laikinius vizualumo kaip potencialumo klausimus. Visi šitie klausimai, tai urbanistinės, industrinės esaties, atlikties klausimai. Vizualiniai klausimai nusėdę istorinės, kultūrinės, socialinės laikysenos išraiškose. Čia daug vizualinių klausimų. Klausimai fotografine prasme visada ateina iš vietovės klausos, iš atgarsių be grynojo garso, iš pačių vizualinių vizijų vibracijų, kurios nusėda, susėda vizualume ir ten nori skleisti savo pėdsakų judesius. Klausimai glūdi esaties neklusniuose, neaktualiuose paviršiuose, kurių šviesa, fotografų išjudinta šviesa ima rodytis, reikštis, rikuotis savuose perviršiuose. Paviršiuose esamų rikuočių, esaties riktų, esaties rimties nerime, kaip tik čia, afektyviame, situatyviame paviršiuje ir išnyra painus vizualinis perviršis.

Jurgis Dieliautas