Paroda „Tamsos širdis“ Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje

Gegužės 4 d., 18 val. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 15, Vilnius) atidaroma grupinė paroda „Tamsos širdis“. Dalyvaujantys menininkai: Vanna Bowles, Ian Damerell, Algirdas Jakas, Robert Johansson, Bas Ketelaars, Lynette Smith. Parodos kuratorius: Ian Damerell

Šįkart VDA Nidos meno kolonija pristato magiškas galias, tūnančias piešimo technika atliktuose kūriniuose. Išmanių vizualiojo meno raiškos priemonių šešėlyje lūkuriuojantis, bet iš šiuolaikinio meno ringo nesitraukiantis piešimas, pastaraisiais dešimtmečiais įsitvirtino kaip ramus pilnavertis žaidėjas, gebantis nustebinti netikėtais „manevrais“. Norėdami atskleisti šiuos judesius platesnei auditorijai, rengiame kitokių piešinių parodą. Joje piešiniai nėra nei (akademinė) treniruotė, nei (eskizinis) apšilimas, bet galutinis, baigtinis kūrinys.

Parodoje pristatomi šeši piešėjai iš skirtingų šalių: Australijos, Didžiosios Britanijos/Norvegijos, Lietuvos, Olandijos ir Švedijos.Šiuos menininkus sieja panašus požiūris į piešimą ir aplinkos stebėjimą. „Tamsos širdies“ kūriniai skiriasi tiek savo turiniu, tiek atlikimo technika, tačiau tai, kas bendra jiems visiems, yra jautrumas, kurį lemia taki, nepagaunama piešinio raiška bei pats šios technikos intymumas.

Piešimas – svarbi mūsų kasdienybės dalis. Christianas Rattemeyeris knygoje „Vitamin D2 New Perspectives in Drawing“ (2013) rašė, kad „(…) piešimas reiškiasi daugybėje veiklų, kurių beveik nepastebime – nuo keverzojimo kalbant telefonu iki visur besimėtančių vaikų piešinių.“ Tokių veiklų sąrašą galima išplėsti iki grafičių, architektūrinių brėžinių ir t. t., tačiau tikrasis piešinio potencialas pradėjo skleistis šiuolaikiniame vizualiajame mene gana neseniai. Tai liudija dailės istorija, į kurią, jei lyginsime su tapyba, yra įrašyta vos keletas „ikoninių“ piešinių.

Paroda netiesiogiai remiasi rašytojo Josepho Conrado kultiniu romanu „Tamsos širdis“ (1899; Francis Fordas Coppola pagal šią knygą 1979 m. pastatė filmą „Šių dienų apokalipsė“). Romano herojus supanti, visa apimanti ir iš vėžių išmušanti gamta knygoje suprantama kaip tamsos metafora, kaip melancholija ir beprotybė, slypinti kiekviename iš mūsų ir laukianti, kol galės pasirodyti susiklosčius tinkamoms aplinkybėms. Taigi paroda „Tamsos širdis” pirmiausia nurodo ne į fizinę tamsą, bet į tamsos grėsmę žmogaus sielai, apie kurią ir sukasi Conrado romanas. Šia prasme aplinkos stebėjimas „Tamsos širdyje“ labiau siejamas su transformatyviu veiksmu, kai stebimas pasaulis veikia kaip kūrinį menininkės viduje išprovokuojantis faktorius, o ne kaip šaltinis tiesioginiam vaizdo atkartojimui.

Lankytojus pasitiks parodą prižiūrintys gidai, kurie papasakos apie kūrinius ir bažnyčią, kurioje eksponuojama paroda.

ALGIRDAS JAKAS (Lietuva), žinomas kaip grafikas, žongliruojantis „pakibusiais“, tamsaus totalitarizmo šmėklas primenančiais miesto architektūros objektais, pristato kūrinius, kurie tiesiogiai siejasi su parodos idėja. Viename jo skrupulingų piešinių juoda mase virtęs mažučių eglaičių miškas supa laivą primenančią tamsią inžinerinę konstrukciją. Apsisprendus dėl parodos pavadinimo bei koncepcijos ir nusižiūrėjus Algirdo Jako piešinius, paaiškėjo, kad leidyklos „CreateSpace Independent Publishing Platform“ užsakymu 2014 m. Algirdas sukūrė Josepho Conrado knygos „Tamsos širdis“ viršelį.

BAS KETELAARS (Olandija) savo interneto svetainėje rašo, kad jo piešiniai yra ir apie naikinimą: „Pabaigus antrąjį sluoksnį visas piešinys buvo ištrintas, tuomet užpiešti dar trys nauji sluoksniai. Vidurinė piešinio dalis pasidarė visiškai juoda, popierius jau, atrodė, daugiau neatlaikys. Kiekvienas naujas sluoksnis tarsi naikino prieš tai buvusį. Piešinio kraštuose liko daug informacijos apie ankstesnius sluoksnius. Man patinka vidurinės dalies daugiaprasmiškumas. Ji tuo pačiu metu atrodo ir kaip gili juoda skylė, ir kaip plokščias, šviesą atspindintis paviršius, paverčiantis piešinį paprastu dvimačiu objektu.“

IAN DAMERELL (Jungtinė Karalystė / Norvegija / Lietuva) parodoje eksponuoja daugiau nei prieš dešimtmetį sukurtus piešinius iš ciklo „Arkitektonas“, kuris yra serijos „Institucija“ dalis. Šie dekonstruoti architektūriniai dariniai yra žmogaus akies ir monumentaliosios architektūros (ypač apleistos ir griūvančios) ryšio liudijimai. Jie veikia kaip žmogiškųjų pastangų metafora, t. y. nurodo kaip pasitikėjimas konstruojamu statiniu tampa galutinio jo sunaikinimo pradžia. Pastaruoju metu daugiau dėmesio skyręs rašymui, kuruodamas „Tamsos širdį“ ir pristatydamas joje savo daugiaprasmius, mistiškus piešinius, Ianas Damerelis grįžta į aktyvų parodinį gyvenimą.

LYNETTE SMITH (Australija) studijavo ne tik vizualųjį meną, bet ir lingvistiką bei filosofiją. Savo kūryboje ji taiko ir derina įvairias technikas, įskaitant ir piešimą. Pavyzdžiui, jos „sulankstyto ir pragręžto popieriaus“ serija yra originali alternatyva tradiciniam piešimo būdui. Naudodama grąžtą kaip piešimo įrankį ji tiria fizinius popieriaus paviršiaus pokyčius. Vaizdo instaliacijoje „Dviprasmiškumas (keli piešiniai)“ Lynette rodo popieriaus gniužulą ir lėtai susigniaužiančias ir atsigniaužiančias grafitu išteptas rankas, kairę ir dešinę. Girdisi tik popieriaus šiugždenimas. Lynette Smith parodoje išsiskiria eksperimentiniu ir smalsiu žvilgsniu į aplinką ir į patį piešimą.

ROBERT JOHANSSON (Švedija) piešia jau daugiau nei dešimtmetį. Karjeros pradžioje jis kūrė performansus (pvz., bokso ringe) ir skulptūrinius objektus (pvz., gyvūnų pavidalo svarmenis sporto centrui) (abu projektai kartu su Vanna Bowles), vėliau ėmėsi figūratyvinio piešimo, kuriame atsiskleidė keisti alternatyvūs pasauliai. Bet kuria technika atliktų jo kūrinių paviršiniai ir vidiniai sluoksniai pasižymi gebėjimu audrinti žiūrovo vaizduotę. Pats Robertas sako, kad dirba derindamas piešimą, fotografiją ir skulptūrą, o pagrindinė jo kūrybą jungianti tema yra cirkuliacija arba gamtos ratas. Medis figūruoja daugelyje jo darbų, kaip medžiaga arba kaip tema.

VANNA BOWLES (Švedija), kaip ir Robertas Johanssonas, iki piešimo ėjo ilgai. Dabar ji kuria siurrealistinius figūratyvinius piešinius, kurie neabejotinai turi tamsiąją pusę. Pastaroji ženklina ne tik Vanna‘os piešinius, bet ir giliau slypintį poreikį kurti. Pasak Vanna‘os, „Riba tarp gamtos ir kultūros, buvimo čia ir nesąmoningumo yra mano kūrybos išeities taškas. Aš bandau kurti daugiaprasmius, keistus vaizdus, kurie būtų tarp šių prieštaravimų.“

Dizainerė
Laura Grigaliūnaitė

Architektas
Justinas Dūdėnas

Parodos gidai
Gediminas Jasinskas, Indrė Lišauskaitė, Paulina Vituščanka

Dėkojame
 Godai Aleksaitei, Viktorijai Damerell, Mantui Kišonui, Kęstučiui Minderiui, Linui Ramanauskui, Sauliui Valiui,
Nacionalinei dailės galerijai, UAB „Expobalta”

Paroda veiks gegužės 5-birželio 10 d.Penktadie niais, šeštadieniais ir sekmadieniais 14-20 val.Paroda neveiks gegužės 13 d. ir  18-20 d.