Paroda „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Gegužės 21 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje  (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaroma Elonos Lubytės ir Laimos Kreivytės kuruojama paroda „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“.

Iki 1996 m. senojoje Vilniaus rotušėje veikusioje XX a. lietuvių dailės ekspozicijoje lankytojus pasitikdavo laiba, balta, graikų koloną primenanti neoklasikinė lietuvių skulptūros patriarcho Juozo Mikėno kompozicija „Pirmosios kregždės“ (1964). Kosmoso užkariavimui skirtas alegorinis kūrinys 1967 m. pasaulinėje Monrealio parodoje papuošė Sovietų Sąjungos paviljoną; skirtingų dydžių šio kūrinio replikos, pagamintos iš įvairių medžiagų, sudarė LTSR Ministrų tarybos dovanų fondą.Tarybinės liaudies žygdarbiams atminti skirta jos kartotė (skulptoriai Konstantinas Bogdanas ir Dovydas Zundelovičius, 1987) buvo pastatyta prie LTSR revoliucijos muziejaus, pritaikyto Nacionalinei dailės galerijai. Ne vien ši Vilniaus viešosios erdvės „ikona“ virtusi statula, bet ir daugybė kitų Lietuvos dailės muziejaus saugyklose esančių „moterų“ – nuo Roberto Antinio „Eglės žalčių karalienės“ (1957) variantų iki Dalios Onos Matulaitės „Neringos“ (1972) – skatina pasižiūrėti ir pamėginti suprasti, ką reiškė moters įvaizdis, atvaizdas, paveikslas kelioms Lietuvos skulptorių ir skulptūros vartotojų kartoms. Ši paroda, kurios idėja kilo su dailėtyrininke Giedre Jankevičiūte svarstant, kaip visuomenei pristatyti LDM skulptūrų rinkinį, ir yra apie tai.

Parodos sumanymui plėtojantis vis labiau ryškėjo feministinio diskurso kontūrai. Norėdamos juos išryškinti pasikvietėme šiuo aspektu besidominčią tyrinėtoją Laimą Kreivytę, dalyvavusią 2009-aisiais pirmoje tarptautinėje parodoje „Lyties kontrolė. Moteriškumas ir vyriškumas Rytų Europos mene“ (Gender Check: Femininity and Masculinity in the Art of Eastern Europe), nagrinėjančią lyties tapatybės klausimus Rytų ir Vidurio Europoje, pristačiusią Lietuvos kolekciją Vienos modernaus meno muziejuje (MUMOK) ir Varšuvos nacionalinėje meno galerijoje „Zachęta“.

Kūrinių atranką lėmė siekis pristatyti sovietmečio moters viešus ir privačius socialinius vaidmenis, parodyti kai kurių iš jų sąsajas su XX a. modernizacijos procesais. Sudarius kolekciją išaiškėjo, kad moters paveikslas kyla iš kelių skirtingų socialinių konstruktų. Juos pristatant pasirinktas ne linijinis, o kontrapunktinis, vienu metu plėtojantis kelias temas, pasakojimas, kurį sutalpinome penkiuose „salynuose“ – „Didvyrės ir herojės“, „Socialiniai kūnai“, „Privačios erdvės“, „Moteris-puošmena“, „Dekonstruota“.

Skulptūra – statiškas erdvinis menas, tad siekiant suteikti pasakojimui dinamikos, nutarėme pasitelkti judančius vaizdus. Juos parinkti paprašėme parodos idėją supratusią ir ja susidomėjusią kino kritikę Živilę Pipinytę.

Skulptūros ir kino sandrauga svarbi ne tik dėl priešingos kūrybinių procesų ir rezultatų prigimties, leidžiančios gretinti skirtingus meninius požiūrius. Sovietų Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje totalitarinėje sistemoje, skulptūrai ir kinui teko svarbus vaidmuo, ugdant idėjinį šalies gyventojų sąmoningumą. Todėl atrodė, kad skulptūros ir kino sandrauga parodoje padės šiandieniniam žiūrovui geriau suprasti būtojo laiko realybę.

Paroda „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“, pristatoma Nacionalinės dailės galerijos pirmojo ir antrojo aukšto vestibiuliuose, papildo nuolatinę ekspoziciją. Parodos architektę Juliją Reklaitę, ieškant sprendimo sudėtingai teminių „salynų“ instaliacijai, įkvėpė muziejaus saugyklų bei eksponatais užpildytų lentynų ir kinų archyvų vaizdas. Parodoje pristatomos 148 skulptūros iš Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių, šalies įstaigų (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Vėžaičių filialo, Lietuvos dailininkų sąjungos), privačių asmenų, pačių skulptūrų autorių kolekcijų. Parodoje demonstruojamas filmų kopijas maloniai paskolino UAB „Lietuvos kinas“.

Parodos dokumentinių filmu programos sudarytoja Živile Pipinytė. Parodos konsultantė – dr. Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyr. mokslinė bendradarbė). Architektė – Julija Reklaitė, dizainėrė – Lina Bastienė. Parodos metu bus rengiamos Živilės Pipinytės sudarytos dokumentinių filmų programos peržiūros.

Paroda veiks iki rugsėjo 5 d.