Menininkų akiratyje – ateities energetika ir grybų baterijos

Praėjusį savaitgalį, rugsėjo 2 d., Jungtinėje Karalystėje, Folkstono mieste atidaryta ketvirtoji Folkstono trienalė. Tai – šiuolaikinio meno viešose erdvėse paroda, besitęsianti iki šių metų lapkričio 5 d. Tarp devyniolika naujų meno kūrinių pasiūliusių menininkų – ir Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatai menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai.

Kuratoriaus Lewis Biggs kvietimu menininkai senojoje turgaus aikštėje priešais Folkstono miesto rotušę pristatė kūrinį „Folk Stone Power Plant“. Ši instaliacija – tai akmens pavidalo jėgainės modelis, prijungtas prie žibinto, stovinčio keistoje sankirtoje tarp muziejui, rotušei ir miesto savivaldybei priklausančių teritorijų. Šis nė vienai institucijai nepriklausantis ir daugelį metų niekieno neremontuojamas žibintas jau daugelį metų šviečia dieną, o ne naktį. Tokioje keistoje neveiksnumo teritorijoje užstrigęs miesto šviestuvas įkvėpė lietuvių menininkus atrasti sąsajas tarp energijos gamybos ir viešosios erdvės kontrolės.

Kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkų komanda – Kristina Kantminiene, Egidijumi Griškoniu, ir Ilona Jonušoniene bei netoliese Folkstono esančiame Kento universitete dirbančiais medžiagų ir mikologijos mokslų specialistais, vadovaujamais Viktorija Makarovaitės bei Sofia Perez-Villar, Nomeda ir Gediminas Urbonai kūrė atsinaujinančių energijos šaltinių prototipus, galėsiančius aprūpinti Folkstono aikštės šviestuvą reikiama energija. Šios tarpdisciplininės komandos pasirinktas iššūkis – atrasti ir išgauti energiją „bendradarbiaujant“ su kitais gyvaisiais organizmais, t.y. purvo bakterijomis ir grybais. Vienas šių eksperimentų rezultatų – grybų medžiagos baterija – eksponuojama „Folk Stone Power Plant“ instaliacijos viduje.

Parodos atidarymą sekė rugsėjo 3 d. tyrimų platformos „Zooetika“ organizuotas „Ateities energijos sąskrydis“, sukvietęs naujos srities – energijos humanitarikos – tyrėjus, dizainerius ir menininkus.

Sąskrydžio programa pradėta Kanados Waterloo universiteto mokslininko Imre Szeman pranešimu apie „petrokultūros“ (ang. petroculture, „naftos kultūra“) sąvoką. Petrokultūra – tai modernybės kultūra, kuria gyvena mūsų dabartinė visuomenė ir kuri būtų neįmanoma be iškastinio kuro – naftos – gavybos. Energijos humanitarikos tyrimai remiasi teiginiu, jog priklausomai nuo energijos naudojimo pokyčių iš esmės keičiasi ir visuomenės. Pereiti prie atsinaujinančiais ištekliais paremtos energijos gamybos yra visų pirma ne technologinis iššūkis, bet iššūkis įsivaizduoti radikaliai kitokią visuomenę. Tam, kad suvaldytų klimato kaitos pasekmes, šiandienos visuomenės privalo tarsi „perprogramuoti“ savo troškimus, norus už petrokultūros ribų bei radikaliai juos atsieti nuo iškastinio kuro gamybos.

Kaip mes asmeniškai reaguosime į tokį iššūkį? Jelenos Martinovic pranešimas apie XX a. 7–8 dešimtmečio psichiatrijos tyrinėtus pomirtinius įspūdžius (ang. near-death experience) apibrėžė ypatingą energijos ir žmogaus kūno ryšį. Pomirtinių įspūdžių tyrimai įtvirtino ekosisteminį požiūrį į žmogaus prigimtį. Anot vieno „Ateities energijos sąskrydžio“ klausytojų, galima brėžti paralelę tarp pomirtinių įspūdžių patirties ir traumos, kurią šiandien išgyvena dauguma aplinkosaugos aktyvistų, susiduriančių su faktu, jog tarptautinis politinis susitarimas įveikti globalinį atšilimą – sunkiai pasiekiamas.

„Ateities energijos sąskrydyje” pristatytos ir optimistiškai nuteikiančios dizaino, meninės aktyvizmo praktikos, siekiančios praplėsti mūsų vaizduotę ir rasti tų naujų troškimų anapus dabartinės petrokultūros išraiškas. „Folk Stone Power Plant“ gamybos procese dalyvavusios mokslininkės Viktorija Makarovaitė bei Sofia Perez Villar papasakojo apie jų išvystytos grybų baterijos technologiją, kuri savo našumu triskart pralenkia įprastas ličio baterijas. Stephanie Karpetas įsteigusi pirmąją bendruomenei priklausančią saulės energijos jėgainę Kent mieste, Jungtinėje Karalystėje, pasidalino savo patirtimi socialinio verslo ir aplinkosaugos srityje. Dizaineriai ir menininkai iš Prancūzijos Cédric Carles ir Thomas Ortiz ne tik prižiūri ypatingą „Paleo-Energijos“ archyvą, registruojantį įvairius istorijos nepelnytai pamirštus tvarios energijos gamybos išradimus, bet ir organizuoja daugybę pedagoginių dizaino eksperimentų, žaismingai įtraukiančių piliečius naujai patirti atsinaujinančios energijos gamybos procesus. Menininkė ir kuratorė, Rygos naujųjų medijų kultūros centro RIXC direktorė Rasa Šmite aptarė naujas bendruomenes bei kolektyvius techno-ekologinius tyrimus, taip pat padedančius kurti ateities gyvenimo būdo, paremto atsinaujinančiais energijos ištekliais, modelius. Būtent meninės praktikos gali išmokyti išskirtinių metodų tokioms bendruomenėms puoselėti bei suburti skirtingų sričių specialistus ir piliečius.

Renginį „Ateities energijos sąskrydis“ rėmė Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija ir Masačusetso technologijos instituto Architektūros ir planavimo mokykla bei. „Zooetik_A“ yra „Frontiers in Retreat“ projekto edukacinės programos dalis. „Frontiers in Retreat“ projektą remia Europos Komisijos programa „Kultūra“ (EACEA 2013 – 1297). Europos Komisija už šio pranešimo turinį neatsako.