Menininkės Mykolės tapybos paroda „Gamtovaizdis“ Dailininkų sąjungos galerijoje

Spalio 23 d., pirmadienį, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) be tradicinio atidarymo renginio pradės veikti solinė menininkės Mykolės tapybos darbų paroda „Gamtovaizdis”. Tai bus pirmasis svarbus pasirodymas Lietuvoje po sugrįžimo iš Paryžiaus ir Kopenhagos, kur jauna menininkė praleido dešimt savo gyvenimo ir kūrybos metų. Vietoje įprastinio atidarymo, Dailininkų sąjungos galerijoje spalio 30 d. 18 val. planuojamas šventiškas susitikimo su menininke vakaras ir parodos peržiūra.

Parodos lankytojai galės išvysti keletą ankstyvesnės Mykolės kūrybos darbų, tačiau ekspozicijos pagrindą sudarys naujausi ir dar niekur neeksponuoti, nepublikuoti darbai. Šį pavasarį net du mėnesiai praleisti meno rezidencijoje Suomijoje, gilinantis į tos šalies ir Lietuvos tapybinio peizažo panašumus bei skirtumus, davė gana netikėtų rezultatų – sukurta spalviškai ir stilistiškai visiškai naujų, energingų, dinamiškų ir iš esmės savitų darbų serija. Tuo tarpu šiemet į Lietuvą gyventi sugrįžusi menininkė sulaukė Lietuvos kultūros tarybos palaikymo tuo pačiu kūrybiniu principu atlikti penkių Lietuvos regionų ieškojimus, teptuką pasitelkiant kaip pagrindinį meninio tyrimo instrumentą. Šioje parodoje bus pristatyti pirmieji, nauji minimo penkių regionų projekto darbai su Žemaitijos, Mažosios Lietuvos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos gamtovaizdžiais, atliktais unikaliu menininkės tapybos stiliumi.

Pati Mykolė apie savo kuriamą peizažą kalba kaip apie kažką poetiško, lyriško, tačiau ir labai apčiuopiamo bei racionalaus: „Peizažo tema yra ypatinga. Gamtoje nėra politikos, blogų istorijų ar kokių nors ketinimų apskritai – tik nuolatinis atsinaujinimas, tačiau tuo pat metu ji – tarsi istorinis dokumentas, gulintis prieš mūsų akis. Jį galime skaityti lapą po lapo, sluoksnį po sluoksnio. Jame nėra nieko atsitiktinio, viskas turi savo istoriją, tačiau ar be žmogaus kam tai rūpi? Žmogus daiktams suteikia prasmes, o Gamta – tai „aklas ir betikslis gyvenimo troškimas” ir nuolatinis cikliškas atsinaujinimas. Man patinka savo kūryboje išreikšti tai, kaip gamta sugeria žmogaus pastatytas struktūras ir šiukšles, kaip visa tai tampa peizažo dalimi. Peizažas, kurį aš tapau yra tarsi tuščia teatro scena, bet tuo pačiu justi judėjimas ir virsmas, kuris atsirado praeityje, yra ir bus visada.“ Tuo tarpu prancūzų menotyrininkė Ingrid Luquet-Gad Mykolės peizažus apibūdina kaip „plačiai besidriekiančius, šiaurietiškus kraštovaizdžius, primenančius neapgyvendintas erdves, kuriose glūdi deformacijų užuomazgos. Vaizduojamose scenose gamta visuomet vešli, o dangus vaiskus ir platus, bet taip pat gali pasirodyti, kad peizažą lyg švininis skliautas slegia tam tikras svoris“.

Mykolė studijavo Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje (École nationale supérieure des Beaux-Arts), kurioje įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. Kūryboje dominuoja peizažo tema. Ypač daug darbų sukurta apie Lietuvą, nors yra ir užsienio gamtovaizdžių. Viena iš Baltijos šalių meno konkurso „Jaunojo tapytojo prizas 2013” laimėtojų. Yra surengusi personalinių parodų Vilniuje, Paryžiuje, Danijoje. Dalyvauja užsienyje vykstančiose grupinėse parodose, meno simpoziumuose, pleneruose.

Paroda Dailininkų sąjungos galerijoje veiks iki lapkričio 11 d. Tuo tarpu Vilniaus kongresų rūmuose vykstančių koncertinių pertraukų metu jau nuo dabar galima pasigrožėti ten vykstančia dar viena Mykolės personaline paroda, sudaryta daugiausia iš ankstyvesnės kūrybos darbų.

Paroda yra Dailininkų sąjungos galerijos projekto „Rytojaus horizontai“, skirto palaikyti ir skleisti jauną profesionalią kūrybą Lietuvoje, dalis.

Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.

Parodos lankymas – nemokamas.

Iliustracijoje: Mykolė. SAARI 7-14. Al. dr. 80x60cm. 2017.