J.Meko filmų programoje – 6-ojo dešimtmečio Niujorkas ir ryškiausios to meto žvaigždės

2021 m. lapkričio 25 d., Ketvirtadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Lapkričio 25 d. „Skalvijos“ kino centre prasideda Jono Meko filmų programa „24 užrašai per sekundę. Jonas Mekas ir jo aplinka“. Joje žiūrovai išvys ne tik garsiausius dienoraštinius menininko filmus, bet ir pulsuojančią 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečių Niujorko avangardo sceną bei ryškiausias to meto meno ir populiariosios kultūros žvaigždes.

1949 m. atvykęs į Niujorką Jonas Mekas suprato, kad tai yra miestas, kuriame jis pasiliks. Vos po dviejų savaičių, pasiskolinę 200 dolerių, nusipirko „Bolex“ filmavimo kamerą ir pradėjo fiksuoti lietuvių emigrantų gyvenimą, susidomėjo avangardiniu kinu, rengė eksperimentinių filmų peržiūras. Nuo 1954 m. leido ir redagavo kino žurnalą „Film Culture“, rašiusį apie eksperimentinį, nekomercinį kiną.

Jonas Mekas Niujorke rado menininkų, rašytojų, muzikantų, fotografų, kino kūrėjų bendruomenę, į kurią natūraliai įsiliejo ir kurią formavo savo kūrybine bei organizacine veikla. Tai buvo avangardinio kino aukso amžius – krečiamame kūrybinės karštinės mieste, Meko keliai susitikdavo su tokiomis asmenybėmis kaip Allenas Ginsbergas, Salvadoras Dalí, kino kūrėja Maya Deren, Robertas Frankas ir kt. Dauguma jų buvo nuolatiniai Meko lofte Manhattane vykstančių kino vakarų lankytojai.

Vienas tokių filmų peržiūrų dalyvių buvo ir Andy Warholas, kurio mekišką portretą žiūrovai išvys gruodžio 3 d. rodomame filme „Vaizdai iš Andy Warholo gyvenimo“ (1982).

Jonas Mekas buvo ne tik geras Andy Warholo bičiulis, bet ir įkvėpėjas. Būtent Mekas paskatino Warholą griebtis kino kameros. Kartu jie nufilmavo ne vieną bendrą projektą, tarp kurių ir žymiausias aštuonių valandų A. Warholo filmas „Empire“ – meditatyvus žvilgsnis į beveik nesikeičiantį „Empire State Building“ dangoraižį.

Filme „Vaizdai iš Andy Warholo gyvenimo“ Jonas Mekas kuria Andy Warholo kinematografinį portretą ir atskleidžia pop meno karalių supusį socialinį ratą bei jo aurą. Skambant hipnotizuojantiems „Velvet Underground“ muzikos garsams, regime tokias kontrkultūros ikonas kaip Lou Reedas, Nico, Allenas Ginsbergas, Barbara Rubin, Johnas Lennonas, Yoko Ono, Jurgis Mačiūnas, Mickas Jaggeris ir kt.

Dar viena ryški Niujorko meno scenos asmenybė, kurią išvysime Jono Meko filmų programoje – avangardinio judėjimo „Fluxus“ idėjos sumanytojas Jurgis Mačiūnas. Nors Jonas Mekas pats ir nebuvo „Fluxus“ narys, visą laiką buvo šalia su savo kamera. „Zefiro torna, arba vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“(1992) kviečia pažvelgti į privatų ir kūrybinį Jurgio Mačiūno gyvenimą. Kadrai, apimantys laikotarpį nuo 1952 m. iki menininko mirties 1978 m. susilieja į nuoširdų ir šiltą portretą.

Jono Meko filmai įkūnija laikmečio dvasią, jo virpantys, efemeriški kadrai – ne tik unikalūs kūriniai, bet ir neįkainojami praėjusios epochos liudijimai. Akivaizdu, jog Meko kamera tikslingai neieškojo įžymybių, o fiksavo tai, ką matė, nes, pasak paties Jono Meko: „Tikroji kino istorija yra nematoma istorija. Tai istorija, susiburiančių draugų ir tiesiog veikiančių tai, ką jie mėgsta veikti.“

Filmų programą „24 užrašai per sekundę. Jonas Mekas ir jo aplinka“ finansuoja Lietuvos kino centras.

Visa programa ir kino seansų laikai: www.skalvija.lt

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *