Heavy Metal

2020 m. vasario 12 d., Trečiadienis
Straipsnio autorius: Monika Kalinauskaitė

4 a. m.

Ačiū tau, kad buvai minkšta
Galėjau tave kimšti
Grūsti dusinti užmušti
Ačiū, kad tenkinai mano poreikius.
Su tavimi aš prisiminiau blogį
Tu esi mano purvinas gabalas
Maža mėsa ir truputį mėšlas
Jei turėčiau būti tu, nusižudyčiau.
Ačiū, kad galėjau tau pasakyti ne
Ir klausytis kaip tavo tuščioje galvoje aidi
Tomis gražiomis balsėmis
Kol tu šokai svajojai aš galėjau važiuoti.
Ačiū, kad mačiau kaip bandei būti augti
Taikei į tai kuo nelemta nes tu šūdų krūva
Tu ne mano kvėpuojantis gėris
Aš tau sakiau, kad gyvenime tau ne vieta
Nes gyvenimą aš turiu
O tu tik suteiki galimybę
Suleisti į burną ir išeiti su pabaiga.
Kaip tu iš viso galėjai drįsti
Su savo subine ir draugais
Kažkokiom viltim ir katytėm
Kvailesnė už savo vidinį vaiką
Turėtum džiaugtis, kad pamokiau tave.
Ačiū už tai, kad esi nesveika iki galo
Gyveni ir žiūri pro žaizdas
Ir kai nebegali tave pramuša
Kaip buvo gražu mūsų rimta jautriai tikrai
Kaip tipo kartais nebūna paprasta
Kaip tau kažką reiškė ir ėmei pasiilgai
Kaip tau tviskėjo visomis spalvomis
Kai ieškai ir nerandi akių, iki šiol akina
Taip kruvinai akina
Kad sėdi keikies draskaisi
Kemši mane šitais nedovanotinais žodžiais, maže
Tikėdamasi, kad taip gal išeisi su pabaiga.

 

Radioshow

Šitie žodžiai bėga
Kalboje, kurioje nėra lengvo
Kalboje, kurioje skandinasi moterys
Kurioje sunku pasakyti
Kur liežuvis pats lenda –
LOL į greitakalbę ar klumpes.
Vaikams tik ledai o tau motin konkrečiai švinas.
Su manim šitoje kalboje davai pagyvenkim
Pagimdysime vaiką užauginsime šunį
Padarysime visas procedūras kaip komisijai stovi
Atstovėsime visas laidotuves kaip drėksta patriotai
Ir mua mua miau miau nebus nieko tokio
Tik po pleduku prie arbatos eilėmis himno
Biblijos, LRT ar kokių parulskių
Teisingų diedų pilvuose rūgstantis džiazas
Normalių bičių tritaškiuose copywritten jėga –
Pala, o kiek metų gauna prieštaraujantys geriausioms mūsų poezijos tradicijoms?
Taip varyti tikrai kažkoks faršas
Niekas nelaiko uždaręs literatūroj
Bet pagalvokim dabar su manim kaip per kokią provokuojančią laidą:

Ką paskutinį gero turėjai burnoj?
Turiu omeny
Ką įsikandę jūs iš viso užmiegat:
Blaivūs ministrai, kokio skonio būtų ATSIPRAŠAU?
Vaikų netvirkintojai, ar pažįstat GEIDŽIU?
Ir viską, kas po to seka, tai padaręs negali pykti
Nes kalbi kitom lūpom ir kartais ne po vieną iškart.
Ta tipo gydytoja, ką ji ten turi be krupniko
Jei ji gali taip žostkai man NIEKAS JUMS NEPADĖS NEPASTOTI
Tavo mintys embrioninės, ateitis – ląsteliena
Laikykis žodžio tęsk reikalus
Suskėsk tas jobanas kojas ir sėdėk su bėda.

Tikrai negražu gaunasi kai šitaip pareina
Bet vis tiek nesutinku, kad gražiau stačias vyras ant arklio
Ar bet kokia kita kamufliažo giesmelė
Herojinis heroinas pelenai tikintiems
Kad pas juos burnoj tas saldusis TIESA IR ŠVIESA.
Taip varau tik šitoje kalboje sorry
Bet kai čia nesu čiūvas negaliu būt maladiec
Vienas iš tų kurie šitoje kalboje mato iš aukšto
Ir šitoje kalboje bet kada gali
Atsistot išsiskėst paleist savo žodžius bėgti
Kalbėti ant mūsų kūno miesto ir darbo
Ant mūsų BIJAU, IEŠKAU gal MYLIU
Ant mūsų TIKRAI LABAI NEŽINAU
Ant mūsų kai tylim
Kartais burna į burną
Godžiai siurbdamos vieną orą
Tą švarų orą
Kurio nesiekia kalba

 

Ibumetin

Valanda kabo
Kur kiti miega
Kur kiti saugūs
Keičiasi vanduo
Labai skauda žiūrėti tuo metu
Labai skauda žiūrėti kur baigiasi viskas:
Baigiasi labanakt du kūnai
Baigiasi kažkieno vaikas
Baigiasi tirtanti baimė
Baigiasi kaip labai noriu –
Tai yra kažkokia kitokia tyla ir tuo metu vanduo keičiasi.
Aš atsigulu į lovą neužgesinusi šviesos
Einu į vonią pažiūrėti kas liko:
Ten auga plaukai
Ten trisdešimt metų
Ten pilvo sąlygos
Ir skausmas, kuris yra kūnas, aiškina:
Nėra tokios medijos, kurioje būtų galima tave padaryti
Nėra mašinos, kuri tau atleistų
Nėra tokios pakibusios valandos, kurioje tu vis dar būtum kažkas gero.
Tu man labiau patinki, kai neturi balso –
Tada klausausi Jenny ir Lucios ir Kazės
Klausausi kaip viena draugė laukiasi o kita valgo čipsus
Ir kaip pilvas diktuoja mums sąlygas
Mušdamas pakibusią valandą
Kur kiti miega
Kur kiti saugūs
Kur skauda žiūrėti kaip vanduo keičiasi
Kur skauda keistis
Kaip dūstant po vandeniu

Straipsnio autorius:
Monika Kalinauskaitė yra rašytoja ir kuratorė, grafinio romano „The Great Outdoors“ bendraautorė, šiuo metu dirbanti su Šiuolaikinio meno centro skaityklos kolekcija ir programa.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *