Venecijos meno bienalėje atidarytas Lietuvos nacionalinis paviljonas: Silvanos Imam pasirodymas ir „pankiškiausio“ paviljono etiketė

Balandžio 21 d. Venecijos Castello rajone skambėjo švediškas repas ir lietuviškos padėkos dvejus metus prie Lietuvos nacionalinio paviljono ir Roberto Narkaus projekto „Gut Feeling“ dirbusiai komandai. Lankytojai jau gali užsukti į siurrealistinį jūržolių perdirbimo fabriką, kuriame gaminama paslaptinga esencija, skatinanti pasikliauti savo nuojauta. Paviljonas kultūros mylėtojų lauks aštuonis mėnesius – iki lapkričio 27 d.

Paviljono atidarymo ceremonijos akcentu tapo garsios lietuvių kilmės Švedijos reperės Silvanos Imam pasirodymas. Gausiai susirinkusiai šiuolaikinio meno profesionalų ir gerbėjų miniai ji atliko dainą, o vėliau šalimais įsikūrusiame klube surengė visą koncertą.

„Seku Silvanos kūrybą dar nuo jos karjeros pradžios 2012 m. Vasaras vaikystėje leidau visai netoli jos mamos gimtųjų namų Plungėje, todėl su kūrėja jaučiu tam tikrą ryšį. Man patinka, kad Silvana yra pasaulio be sienų dalis – ji ir švedė, ir lietuvė, ir sirė, o kartu ir moteris reperė, kalbanti aštriomis temomis. Mūsų paviljone irgi persipina įvairios kultūros, vyrauja idėjų pastišas. Pakviečiau ją, nes ji charizmatiška asmenybė, norėjau suteikti jai sceną,“ – pasakoja menininkas Robertas Narkus.

Lietuvos nacionalinį paviljoną jau kelias dienas išankstinių peržiūrų metu lankė Venecijos meno bienalės komisija, žurnalistai, meno kritikai ir žiūrovai. Projekto kuratorė Neringa Bumblienė džiaugiasi, kad paviljonas sulaukė ir pirmųjų atsiliepimų.

„Išgirdome komentarų, kad kūrinys yra vizualiai įtaigus, fotogeniškas, dinamiškas, šmaikštus ir artimas šiandienos realijoms. Taip pat labai džiugu, kad jis persidengia ir su pagrindinės Venecijos bienalės „Svajonių pienas“ (angl. „The Milk of Dreams“) parodos estetika, kurioje, kaip ir Roberto projekte, gausu spalvų, meistrystės, įvairaus medžiagiškumo, formų bei tampraus ryšio su šiandiena ir kultūriniu paveldu,“ – įspūdžiais dalijasi N. Bumblienė.

„Iš kelių kritikų jau girdėjau, kad Lietuvos paviljonas yra the punkiest pavilion (angl. „pankiškiausias“ paviljonas). Smagu sulaukti tokių atsiliepimų – projektas tikrai pašėlęs. Nepaisant visų apokaliptinių nuotaikų ir kontekstų, kūrinys žiūrovus nuteikia optimistiškai,“ – sako R. Narkus.

Ką pamatys žiūrovai, apsilankę paviljone?

Menininkas pasakoja, kad Lietuvos paviljonas yra vartai, pro kuriuos įžengęs patenki lyg į atskirą miestelį: pirmojoje iš dviejų erdvių veikia menama gamykla, o kitoje – šios fikcinės organizacijos biuras.

„Šiame fabrike kartu su profesionaliu virėju Davidu Zilberiu pasitelkę fermentacijos procesus perdirbinėjame invazines jūržoles ir iš jų kuriame produktą, turintį galią priminti mums apie mūsų vidinį balsą, atkreipti dėmesį į intuiciją. Mūsų paviljonas yra apie kelionę į vidų, apie priartinimą to, kas yra maža, kartais baugina ar atrodo svetima – kaip ir tos jūržolės, kurios vienu metu ir gąsdina, ir yra ypač naudingas bei maistingas produktas,“ – teigia R. Narkus.

Arčiausiai menininko viso proceso metu buvusi kuratorė N. Bumblienė sako, kad projektas „Gut Feeling“ yra vizualus, turi stiprią konceptualią bazę, o svarbiausia – nestokoja humoro ir sarkazmo.

„Paviljonas, kaip ir jame pristatoma šalis, nedidelis, o dabarties laikas visame mūsų regione labai trapus, todėl džiaugiuosi, kad projektas įkurtas taip arti žmonių ir miesto gyvenimo. Parodą venecijiečiai ir miesto svečiai gali rasti tiesiog eidami pro šalį, visai greta vietinių barų bei restoranų. Žiūrovui čia yra ne tik į ką akis paganyti – paroda veikia per įvairias jusles, net kvapą. Išgirdęs kelis raktinius žodžius, kiekvienas gali užsikabinti ir nesunkiai  susikurti savas prasmes,“ – pasakoja N. Bumblienė

Kuratorė dalijasi, kad su R. Narkumi dirbti visada yra nuotykis, nes menininkas jautriai reaguoja į aplinką, o kūrinys proceso eigoje nuolat kinta.

„Robertas yra performatyvus menininkas. Vizualiąją projekto dalį iš anksto apčiuopti buvo sunkiau, ji formavosi visą paskutinį pasiruošimo pusmetį, tačiau išmanantiems R. Narkaus kalbą ir braižą ji bus atpažįstama. Šio projekto procesas buvo kiek kitoks nei įprastai, nes dalyvaudami Venecijos bienalės konkurse parengėme paraišką Lietuvos kultūros tarybai, kurioje daug akcentų užtvirtinome dar pradiniame etape. Šį paraiškos tekstą praminėme „knyga“ ir projekto įgyvendinimo eigoje iškilus dvejonėms jį vis atsiversdavome,“ – pasakoja N. Bumblienė.

Lietuvos nacionalinis paviljonas Venecijos meno bienalėje veiks balandžio 23 d. – lapkričio 27 d. Jį aplankyti bus galima dviejuose Castello gatvės pastatuose – Nr. 3200 ir 3206, Campo de le Gate 30122, Venecijoje. Visas projekto naujienas sekite feisbuko paskyroje arba svetainėje www.gutfeeling.xyz.

Lietuvos paviljoną 59-ojoje Venecijos meno bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba. Projekto mecenatai – Justas Janauskas ir Gabija Grušaitė, „Lewben Art Foundation“ ir „JCDecaux Lietuva“.