A. Strumillo ir M. Navako parodos Vlado Vildžiūno galerijoje

Nuo liepos 13 d. Vlado Vildžiūno galerijoje (Lobio g. 6 A, Vilnius) veikia dvi naujos parodos – Andrzej Strumiłło SKRYDIS (LOT) ir Mindaugo Navako OFORTAI.

Andrzej Strumiłło SKRYDIS (LOT)

Kaip rašė ilgametis Lenkijos ir Lietuvos kultūros dialogo puoselėtojas Krzysztof Czyżewski, Palenkės vaivadijos istorijos analuose 2017 metai bus įrašyti kaip Andrzejaus Strumiłło metai. „Jis pats laimei tebėra tarp mūsų; ir, nors laiko tėkmė jau verčia devyniasdešimtą metų lapą, tebėra toks pat kupinas kūrybinių jėgų, vis taip pat besidarbuojantis be jokio atokvėpio, tarsi permainų moiros neturėtų jam jokios galios”. Pasak K. Czyżewskio, A. S. – tai homo viator –nenuilstantis būties paslapčių ieškotojas, nuolat peržengiantis įprastus horizontus. „Kadaise tarnavęs ministrantu Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Antakalnyje jis atsiduria tai budistų vienuolynuose Himalajų priekalnėse, tai Sibiro taigoje, tai prabangiuose apartamentuose viename iš Manheteno dangoraižių. Dėl to imasi įvairiausių menų ir amatų nuo grafikos miniatiūrų, išpuoštų įmantriais ornamentais poezijos knygų iki granito skulptūrų. Tai dėl to pernelyg siauras ir priešiškas kaimynams tėvynės ir patriotizmo supratimas jam reiškė prievartinį suvaržymą, priešingą plačiai, svetingai ir taikingai rytų dvasiai, kurią pažinojo nuo vaikystės ant Žeimenos krantų Švečionių apylinkėse ir kurią rado Palenkėje (Mackowa Rudoje). Čia, Palenkėje, užčiuopė jis tą šaknų sampyną, tas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilietines tradicijas, kurioms pasiliko ištikimas nežiūrint kylančių nacionalizmų ir sienų, dirbtinai atskiriančių žmones ir kultūras, augančias iš to paties kelmo.” (K. Czyżewski parodos SKRYDIS (LOT) katalogas, 2017 metai, Seinai)

2019 metais SKRYDIS (LOT) persikelia į Vlado Vildžiūno galerijos didžiąją salę. Tai pastarųjų ketverių metų tapybos ciklas, papildytas naujausiais, vos spėjusiais išdžiūti darbais. Šis A. S. tapybos ciklas ir poezijos įrašai, „nenumaldomai sukasi apie sparnus, pripiešiamus tai angelui, tai žmogaus kūnui, kuris dar apsunkęs nuodėme ir kančia, bet kupinas skrydžio atminties, ankstesnės už mūsų gimimą. Tai ta paskutinė riba, ties kuria sutinkam Senąjį Mokytoją” (K. Czyżewski):

Žingsniavau nelaisvės namais kasdien,

sukaustytas prisirišimo prie daiktų.

Vertinau lietus šarvus ir senas knygas.

Gyvas pušis iškeičiau į kolonas.

Tapiau sparnus.

Šiandien – skrendu. (A. S.)

Mindaugo Navako OFORTAI

Mindaugo Navako daugeliui pristatyti nereikia. Šįkart jis nemėgina nei stebinti, nei priblokšti, nebent tuo kad „susitalpina” į dvylika kvadratinių metrų. Jokių gigantiškų skulptūrų, tik grafika – ofortai, atspausti 2016-2019 metais, kaip sako pats autorius, „eskizai”, idėjos skulptūroms.

„Naujų technologijų, medžiagų įsisavinimas nėra pagrindinis tikslas. Svarbiausia – išreikšti, įgyvendinti idėjas. Mano atveju dažniausia – apčiuopti nuojautas. Kita vertus, technikos įvaldymas daro esminę įtaką žmogaus mąstymui. Jodinėjantis arkliu ir vairuojantis automobilį, kertantis medį kirviu ir rėžiantis benzopjūklu, kauptuku purenantis žemę ir sukantis CD mąsto labai skirtingai. Pasak Martino Heideggerio, technikos supratimas reiškia išslaptinimą. Maža to, išslaptinimas reiškia tiesos atskleidimą. Kadangi tai universalu, tai taikytina ir meninei kūrybai. Kuo akivaizdžiau pagamintas meno kūrinys, tuo jis teisingesnis? Tuomet skulptūra – labai teisingas menas. Labai svarbu nepasitenkinti idėjos sugalvojimu, suteikti jai trečią matavimą, paversti daiktu. Neįgyvendintos (nepagamintos) idėjos (sumanymai) yra menkos vertės.” (M. Navakas Apie gamybą: parodos katalogas, 2002 m.)

Kiek parodos idėjų yra įgyvendinta, galima pasidairyti anapus sienų Skulptūrų sode ir kitose erdvėse.

Parodos Vlado Vildžiūno galerijoje bus eksponuojamos iki rugsėjo 28 d.

Parodų organizatoriai: VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas”, VšĮ „Vilniaus Jeruzalės meno centras”