2018 05 01

Parodos „Lietuviškojo modernizmo parafrazės“ renginiai Kaune

artnews.lt

Kauno modernaus meno fondo organizuojamos parodos “Lietuviškojo modernizmo parafrazės” metu šią savaitę vyks du papildomi renginiai. Renginiai nemokami, atviri visuomenei. Plačiau apie fondą ir kolekciją – www.artkaunas.com. Renginiai vyks Vytauto pr. 71, Kauno modernaus meno fondo įrengtoje galerijoje.

Gegužės 3 d., 17 val. vyks susitikimas su tapytoju Eugenijum Varkulevičium- Varkaliu. Pokalbį moderuos dr. Kristina Budrytė- Genevičė.

Plačiau apie autorių: Eugenijus Varkulevičius-Varkalis gimė 1956 birželio 28 d. Kaune. Mokėsi 1967–1975 J. Naujalio Meno mokykloje. 1975–1981 m. baigė tapybos specialybę Vilniaus dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). 1982–1983 m. studijavo Bizantijos XIV a. dailininką Teofaną Graiką, kopijavo freskas. Nuo 1983 m. gyveno Dovainonyse, Beržore, vėliau – Šarnelėje. Studijavo lietuvių liaudies tapybą, restauravo stacijas, tapė religine tema paveikslus. 1990 m. išvyko į užsienį (Vokietija, JAV). Gyvendamas Niujorke dirbo rezidencijoje (Anthology Film Archives), kūrė ir filmavosi eksperimentiniuose filmuose, dalyvavo parodose, hepeninguose, festivaliuose, kūrė muziką J. Meko, Juliaus Ziz filmams. Kartu su J. Meku ir D. Naujokaičiu įkūrė grupę „Music on the 2nd street“. Iliustravo J. Meko knygas „Mano naktys“, „Žodžiai ir raidės“. Nuo 2005 m. gyvena ir kuria Kaune.

Menininką po ilgų kelionių svetur (1990–1994 m. Berlyne, 1994–2005 m. Niujorke) dabar nesunku sutikti Kauno mieste – jis žiemą vasarą žingsniuoja panemune arba senamiesčio gatvelėmis, vaikščioja su video kamera arba tiesiog stebi gamtos reiškinius. Ir visos jo takų trajektorijos su kliuviniais ir radiniais – akmeniu, plyta, iš Nemuno ar Neries ištrauktais, nugludintais vėjo, vandens ir laiko keramikos gabalais, išlindusiais iš sniego sumedėjusias stagarais – perkeliamos tarsi šventas manuskriptas ant didžiulių stačiakampio formos drobių.

Gegužės 6, 17 val. organizuojame parodos uždarymo renginį-diskusiją: Kauno modernizmas: dailė ir architektūra.

Diskusijoje dalyvaus tapytoja Laima Drazdauskaitė, bei Kauno modernizmo paveldo tyrėjas dr. Vaidas Petrulis. Diskusiją moderuos menotyrininkė, šio laikotarpio ekspertė dr. Kristina Budrytė Genevičė. Diskusija bus šios parodos uždarymo renginys. Renginys yra Kaunas 2022 platformos “Modernizmas ateičiai” dalis, Kaunas 2022 yra parodos partneriai. Diskusijos metu kelsime klausimus – kuo Kauno modernizmas ypatingas ir įdomus pasauliui tiek architektūroje tiek dailėje, kodėl dabar pradedame domėtis modernistiniu paveldu, kuo ypatingas Kauno dailės modernizmo reiškinys ir kodėl jis įdomus ateities kartoms.

Plačiau apie Laimą Drazdauskaitę:

Laima Drazdauskaitė gimė 1947 m. rugsėjo 29 d. Kaune. 1963 m. baigė Kauno vaikų dailės mokyklą (dabar Dailės gimnazija). 1968 m. baigė Valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija). Nuo 1969 m. dirba mokytoja (nuo 1996 m. mokytoja – ekspertė) Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. 1993 – 2002 m. asistentė VDU Menų fakultete, nuo 1996 m. dėsto tapybą Vilniaus dailės akademijoje Kauno dailės fakultete; Tapybos katedros profesorė. Tapytoja yra gavusi daug tarptautinių ir respublikinių apdovanojimų ir stipendijų. Nors tapytoja intensyviai dalyvauja grupinėse parodose (apie 100), bet personalines parodas rengia retai. Ji ypač jautri šviesos kokybei, įdėmiai renkasi natūralios šviesos parodinį apšvietimą, galvoja konceptualias temas parodoms (pvz., paskutinioji personalinė paroda „Avarinis išėjimas“). Be kolekcionierių, kūrinių yra įsigiję pagrindiniai Lietuvos muziejai. Tapytoja ne tik savo kalbose dažnai mini M. K. Čiurlionio tradicijos tąsos būtinumą, sąsajų ir transformacijų su tuo galimybes, bet ir savo kūriniuose ieško ir įgyvendina begalybės sąskambius su esama gamta ir kultūra. Todėl simbolinių formų apgaubti pirmi sluoksniai prasimuša jau nebe kaip paprasta kelionė į mišką ar prie vandens, o kaip permąstytų čiurlioniškų vizijų tradicija. L. Drazdauskaitė nutapo paveikslą ne iškarto: „galvoju, ruošiuosi ilgai, bet padarau po to greitai“. Dailininkė mėgsta darbus studijoje. Studijoje galima ramiai apmąstyti vaizdus, sumanymus ir mintis. Jeigu pleneras skirtas spontaniškam jausmui ir polėkiui, tai studija sukurta dėl ilgesnio proceso kūrinių tam, kad jie suskambėtų. Tapyboje ji naudojasi kai kuriais peizažo žanro dėmenimis: praretėjusios girios, atviros pievos ar ūkanotų miško tamsybių, t.y. visais įmanomais mūsų santūrios gamtos atspalviais, kraštovaizdžio planais, bet tik tam, kad surastų pagrindinį filosofinį šaltinį – nuolatinės laiko ir erdvės jungties vizualizacijas.

Plačiau apie Vaidą Petrulį

Achitektūrologas, Modernizmo ideologijos, architektūros ir politikos sąveikų, Kauno modernizmo paveldo tyrėjas. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete – menotyrą, Turku universitete (Suomija) – kultūros istoriją. 2005 m. apgynė disertaciją „Sovietmečio visuomeninių pastatų architektūra Lietuvoje: stilistinė raida ir sociokultūriniai kontekstai”. Publikavo eilę leidinių bei straipsnių apie Lietuvos moderniąją architektūrą bei architektus. Skaitmeninio Lietuvos architektūros istorijos archyvo www.autc.lt iniciatorius.

Meno naujienos