Benedikto Marijos Žuko paroda „Vilniaus vaikai“ LDS meno erdvėje „Medūza“

Iki kovo 29 d. LDS meno erdvėje „Medūza“ (Šv. Jono g. 11, Vilnius) veikia Benedikto Marijos Žuko paroda „Vilniaus vaikai“.

Kai viename iš fragmentų Georgas Lichtenbergas kvietė vaikus „ugdyti taip, kad viskas, kas neaišku, jiems būtų visai nesuprantama“, jis, matyt, norėjo ne tiek supainioti ir taip sudėtingą vaikų gyvenimą, kiek paskatinti senąja daiktų tvarka neužgniaužti jų gebėjimo įsivaizduoti kažką nauja. Juk radikaliausias vaikystės klausimas yra ne kaip paveldėti pasaulį tokį, koks jis yra, tačiau pamatyti, koks jis dar tik galėtų būti. 

Galbūt impulsas meninei kūrybai, kaip mes ją šiandien suprantame, gali būti kildinimas iš tokio vaikiško rūpesčio dėl ateities? Kaip ir vaikus, menininkus vienija tikėjimas vaizdų galia ir viltis, kad pasaulio materija gali kisti kartu su jo estetine forma. Pavyzdžiui, kai XX a. trečio dešimtmečio Vilniuje skambėjo Vytauto Kairiūkščio, Władysławo Strzemińskio ir kitų Naujojo meno atstovų raginimai „seno nepaveldėti, o naują išrasti“ Kazys Binkis save vadino vėjavaikiu ir skelbė, kad būtent „per meną dabarties veidas taps mūsų veidu“. 

Susidūrus su meno kūriniais, įtampa tarp to, kas paveldėta ir savaime suprantama, ir to, kas netyrinėta ir net neatpažįstama, kyla vis iš naujo. Mūsų žvilgsnis priešinasi abstrakcijos nežinomybei, jį veda stiprus lūkestis atpažinti jau kadaise matytą figūrą, įžvelgti pažįstamą formą ar motyvą. Vis dėlto, jei norime pamatyti ką nors naujai, turime išmokti leisti vaizdams užbėgti už akių, o sau – matyti pasaulį, kaip kažką visai nesuprantamo. 

Parodoje Vilniaus vaikai pristatomi nauji ir anksčiau nerodyti Benedikto Marijos Žuko tapybos darbai, kuriuose tyrinėjama ši įtampa tarp abstrakčios vaizdinijos ir pažįstamos formos, tarp paveldėto seno ir išrasto naujo. Menininko paveiksluose individuali tapybinė ekspresija tampa dinamišku įtampų lauku, kuriame iš meno istorijos paveldėta vaizdinija atsiskleidžia kaip dar neapibrėžtas kūrybinės galimybės horizontas.

Apie menininką

Benediktas Marija Žukas (g. 1992) – Vilniuje kuriantis menininkas, permąstantis abstrakcijos ir meno tradicijos sąvokas tapyboje. Vilniaus dailės akademijoje baigęs tapybos magistro studijas, menininkas savo darbus eksponavo solo parodose Antverpene (Conscience 20 ir Gert Voorjans galerijos) ir Vilniuje (Vlado Vildžiūno dailės galerija), dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir Belgijoje.

Fotografijos: Laurynas Skeisgiela