2018 06 18

Louise Bourgeois, Maria Lassnig ir Maria Helena Vieira da Silva paroda „Moi, non-moi“ galerijoje „Vartai“

artnews.lt

Iki liepos 27 d. galerijoje „Vartai“ veikia Baltijos šalyse niekuomet neeksponuotų pasaulinio garso menininkių Louise Bourgeois (1911–2010, Prancūzija), Maria Lassnig (1919–2014, Austrija) ir Maria Helena Vieira da Silva (1908–1992, Portugalija) paroda „Moi, non-moi“. Parodos kuratorius Amer Abbas. Šios menininkės laikomos vienomis didžiausią įtaką XX a. meno raidai padariusių kūrėjų, o jų darbai įtraukti į svarbiausių pasaulio muziejų kolekcijas ir aprašomi meno istorijos knygose.

Parodą, rengiamą bendradarbiaujant su Maria Lassnig fondu (Viena), Louise Bourgeois studio (Niujorkas) ir Árpád Szenes-Vieira da Silva fondu (Lisabona), sudarys daugiau nei 50 menininkių kūrinių. Nors visos trys kūrėjos labiausiai pagarsėjo savo tapybos darbais (M. Lassnig ir M. Vieira da Silva), skulptūromis ar instaliacijomis (L. Bourgeois), parodos kuratorius iš Austrijos Amer Abbas šį kartą siūlo sutelkti dėmesį į menininkių piešinius. Ši medija menininkėms buvo ne tik formali tapybos ar skulptūros darbų tąsa, tačiau ir asmeninės, išlaisvintos kalbos gestas, visoms trims kūrėjoms tarnavęs kaip būdas išreikšti intymiausias mintis bei jausmus.

Parodos pavadinimas – „Moi, non-moi“ – „Aš, ne aš”. Tai sąvoka, sukurta lietuvių kilmės prancūzų filosofo Emmanuelio Levino, kuris siekė apibūdinti žmogaus būseną, kai esama savimi, bet tuo pat metu nurodama ir į tam tikrą asmenybės netapatumą. Piešiniai sukuria erdvę išreikšti performatyvųjį „ne aš”, juose susiduria artistiškasis menininkių „aš“ ir tiesiog „aš“. Galimybė piešti visur ir visada piešiniui leido funkcionuoti kaip vizualiam dienoraščiui, kuriame atsiskleisdavo tiek menininkių kūrybinės vizijos ir ambicijos, tiek asmeninės patirtys. L. Bourgeois yra pasakiusi: „Piešiu naktimis, atsirėmusi į pagalvę. Kartais grodavo muzika. Kitais atvejais aš tiesiog klausydavausi automobilių triukšmo gatvėje. Labai saugau savo pieštus dienoraščius. Jie padeda man atsipalaiduoti ir greičiau užmigti. <…> Piešiniai yra „idėjos-plunksnos” – ore sklandančios mintys, kurias perkeliu ant popieriaus. Visos mano mintys yra vizualios.“

Piešinys šioms menininkėms buvo tiesioginis ir spontaniškas menas, todėl juose neliko vietos prisitaikymui ir savikontrolei, nebuvo prasmės meluoti sau, o dabar ir žiūrovui, kuris gali išvysti ir pajusti tai, kuo iš tikrųjų gyveno šios kūrėjos. L. Bourgeois, M. Lassnig ir M. Helena Vieira da Silva pasitelkia tą pačią kalbą – paprastą liniją, kad pasakotų skirtingas, tačiau vienodai svarbias istorijas. Ši kalba, atspindinti unikalius menininkių mąstymo ir kūrybos principus, padėjo joms tapti vienomis garsiausių pasaulio menininkių bei itin stipriai prisidėjo prie moterų meno emancipacijos ir raidos pasaulyje.

Maria Helena Vieira da Silva – Portugalijos–Prancūzijos tapytoja, laikoma viena iš abstrakčiosios tapybos puoselėtojų, padėjusių panaikinti ribą tarp vaizduojamosios ir abstrakčiosios tapybos. M. Vieira da Silva tapo pirmąja moterimi, apdovanota Nacionaliniu Prancūzijos meno ir literatūros prizu 1966 m., o 1979 m. menininkei buvo įteiktas Prancūzijos Garbės legiono ordinas. M. Vieira da Silva rengė parodas Guggenheim muziejuje, Kunsthalle Basel, Museo Civico, Turine ar Musée national d’art moderne, Paryžiuje ir kituose garsiuose muziejuose.

Maria Lassnig kūrybinis kelias buvo itin sudėtingas. Jos kūriniai pripažinimo sulaukė tik pačioje jos gyvenimo pabaigoje. M. Lassnig paliko pėdsaką daugelyje meninių judėjimų ir yra laikoma viena iš art informel pradininkių Austrijoje bei moterų emancipacijos pioniere meno pasaulyje, kuriame iki tol dominavo tik vyrai. Vizionieriški jos kūriniai padarė didelę įtaką vėlesnei menininkų kartai. Menininkė yra rengusi asmenines parodas MoMA PS1, Pompidou centre, Stedelijk Museum ir daugybėje kitų muziejų bei galerijų. Didžiulį rezonansą, kurį sukėlė M. Lassnig kūryba, taip pat atspindi jai suteiktas Roswitha Haftmann prizas 2002 m. ir Austrijos Mokslo ir meno Garbės ženklas 2005 m. Žinoma, svarbiausias menininkės įvertinimas buvo 2013 m. Venecijos bienalėje įteiktas „Auksinio liūto“ apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus.

Panašiai kaip ir M. Lassnig, prancūzė Louise Bourgeois tarptautinio pripažinimo sulaukė tik 8-ajame savo gyvenimo dešimtmetyje. Dabar ji laikoma viena garsiausių menininkių pasaulyje. Pasitelkdama kūną kaip pirminę formą, L. Bourgeois tyrinėjo ištisą žmogaus būsenų spektrą. Atminties, seksualumo, meilės ir atstūmimo temos sudaro jos kūrybos esmę. L. Bourgeois kūriniai yra įtraukti į institucines ir privačias kolekcijas visame pasaulyje, ji taip pat yra atstovavusi JAV Venecijos bienalėje, apdovanota JAV nacionaliniu meno medaliu, „Auksiniu liūtu“, Prancūzijos Garbės legiono ordinu, jos skulptūros eksponuojamos Tate Modern galerijoje, Bilbao, Niujorko Guggenheim muziejuje, Ermitaže Sankt Peterburge ir kitur.

Grafinis dizainas: Jurgis Griškevičius.

Paroda Moi, non-moi galerijoje Vartai, 2018

Maria Helena Vieira da Silva, Portrait de famille ou L’atelier, le couple, 1930. Guašas, grafitas, kartonas, 60 x 40 cm. © Fundação Arpad Szenes – Vieira da Silva

Maria Helena Vieira da Silva, Maquette de tapis, 1929. Guašas, popierius, 20 x 30,5 cm. © Fundação Arpad Szenes – Vieira da Silva

Paroda Moi, non-moi galerijoje Vartai, 2018

Maria Helena Vieira da Silva, Recherche de composition, 1936. Rašalas, popierius, 21,5 x 27,3 cm. © Fundação Arpad Szenes – Vieira da Silva

Maria Helena Vieira da Silva, Maquette de tapis, 1929. Guašas, popierius, 20 x 29,5 cm. © Fundação Arpad Szenes – Vieira da Silva

Paroda Moi, non-moi galerijoje Vartai, 2018

Maria Helena Vieira da Silva, Kilomètre 47, étude, 1943. Guašas, popierius, klijai, kartonas, 63 x 18,6 cm. © Fundação Arpad Szenes – Vieira da Silva

Maria Helena Vieira da Silva, Kilomètre 47, étude, 1943. Guašas, popierius, klijai, kartonas, 63 x 17,5 cm. © Fundação Arpad Szenes – Vieira da Silva

Paroda Moi, non-moi galerijoje Vartai, 2018

Maria Helena Vieira da Silva, Un jour de fête à Sienne, 1950. Rašalas, guašas, popierius, 20,7 x 27 cm. © Fundação Arpad Szenes – Vieira da Silva

Maria Helena Vieira da Silva, Construction, 1936. Rašalas, popierius, 21,4 x 22 cm. © Fundação Arpad Szenes – Vieira da Silva

Maria Helena Vieira da Silva, Château en Espagne, 1950. Akvarelė, rašalas, pieštukas, popierius, 26 x 34 cm. © Fundação Arpad Szenes – Vieira da Silva

Paroda Moi, non-moi galerijoje Vartai, 2018

Maria Helena Vieira da Silva, Desenho anatómico, 1926. Pieštukas, akvarelė, rašalas, popierius, 32,5 x 25 cm. © Fundação Arpad Szenes – Vieira da Silva

Maria Helena Vieira da Silva, L’entrée du labyrinthe, 1950–1956. Rašalas, popierius, 21 x 27 cm. © Fundação Arpad Szenes – Vieira da Silva

Maria Helena Vieira da Silva, Le champ des morts, 1940. Rašalas, guašas, popierius, klijai, kartonas, 17,4 x 41 cm. © Fundação Arpad Szenes – Vieira da Silva

Maria Helena Vieira da Silva, Desenho anatómico [externo], 1927. Rašalas, pieštukas, popierius, 32,5 x 25 cm. © Fundação Arpad Szenes – Vieira da Silva

Paroda Moi, non-moi galerijoje Vartai, 2018

Maria Lassnig, Ich bin der Nachahmer meiner Epigonen, 1998. Akvarelė, pieštukas, popierius, 49,5 x 69,6 cm. © Maria Lassnig Foundation

Paroda Moi, non-moi galerijoje Vartai, 2018

Maria Lassnig, Sciencefictionselbstportrait / Vernetzung, 1995. Pieštukas, popierius, 44 x 60,3 cm. © Maria Lassnig Foundation

Maria Lassnig, Cerebralstabilisator / Anatomie von mir, 1996. Anglis, pastelė, popierius, 70,1 x 50,1 cm. © Maria Lassnig Foundation

Paroda Moi, non-moi galerijoje Vartai, 2018

Maria Lassnig, Die Vampire der ML. / The murder of Maria Lassnig / Vorschlag für ein drastisches Bild, 2000-2009. Pieštukas, spalvotas pieštukas, popierius, 59,8 x 44,1 cm. © Maria Lassnig Foundation

Paroda Moi, non-moi galerijoje Vartai, 2018

Nuotraukos: Arnas Anskaitis

Foto