Tomo van Houtryve paroda „Žydro dangaus dienos“ galerijoje „Vartai“

Rugsėjo 8 d. 18 val galerija „Vartai“ kviečia į Tomo van Houtryve parodos „Žydro dangaus dienos“ atidarymą. Menininkas pristatys bepiločiais orlaiviais vykdomus karinius veiksmus dokumentuojančius vaizdus, užfiksuotus iš oro ir supinančius metaforiškumą bei reportažiškumą vaisingoje meno ir dokumentikos sankirtoje.

2012 m. spalį bepiločio orlaivio atakos metu Šiaurės Pakistane žuvo 67 m. moteris, skynusi ybiškės vaisius prie savo namų. Po metų JAV Kongreso komisijos svarstyme Vašingtone šios moters trylikametis anūkas Zubairas Rehmanas davė parodymus įstatymų leidėjų grupei. Per sprogimą skeveldrų sužeistas berniukas pareiškė: „Nebemėgstu žydro dangaus. Tiesą sakant, dabar man patinka pilkas dangus. Sparnuotosios raketos neskraido, kai dangus pilkas.“

Anot bepiločių orlaivių antskrydžių atvejus tiriančių žurnalistų, Zubairo Rehmano močiutė yra viena iš kelių tūkstančių žmonių, nužudytų per JAV surengtas slaptas bepiločių orlaivių atakas nuo 2004 m. Nors gyvename labiausiai informacijos sklaidos priemonių susaistytame amžiuje žmonijos istorijoje, visuomenės beveik nepasiekia bepiločių orlaivių karo ir jo aukų vaizdai.

Reaguodamas į tai, menininkas nusprendė pritaisyti fotoaparatą prie mažos skraidyklės ir keliauti per Ameriką fotografuodamas tokius pat susibūrimus, kokie vyko per sparnuotų raketų sprogimus Pakistane ar Jemene – vestuves, laidotuves, grupines maldas arba mankštas. Jis sudarė iš dangaus stebimų „taikinių“ sąrašus skaitydamas šimtus pranešimų apie bepiločių orlaivių atakas. Jis taip pat skraidino savo kamerą virš vietų, kuriose skraidyklės naudojamos Amerikoje mažiau mirtinais tikslais – kalėjimų, naftos telkinių bei JAV ir Meksikos sienos.

Pats menininkas sako: „Kurdamas šiuos atvaizdus siekiu atkreipti dėmesį į besikeičiančią asmeninio privatumo, sekimo ir šiuolaikinio karo prigimtį. Anot Albert’o Camus, valdžia neturi sąžinės – kartais ji turi politinį kursą, bet tik tiek. Daugeliu prasmių, bepiločiai orlaiviai, ypač naudojami kariuomenės, geriausiai iliustruoja politiką be sąžinės ir empatijos. Kai dangus užsipildo skraidyklėmis, mes turėtume pasvarstyti, kaip ši technologija bus naudojama ir patiriama. Ar kada nors jų vaizdas virš mūsų galvų taps toks pat įprastas, kaip lėktuvo ar paukščio? Ar, priešingai, žmonės pradės trokšti pilko dangaus, kaip Zubairas Rehmanas?”

Tomas van Houtryve yra menininkas, fotografas ir rašytojas, kritiškai nagrinėjantis šiuolaikinio pasaulio problemas. Jis pristatė savo kūrybą personalinėse parodose Paryžiuje, Niujorke, Barselonoje ir Italijoje. Jo darbų yra daugelyje privačių kolekcijų Europoje, Azijoje ir JAV, taip pat Tarptautinio fotografijos centro muziejaus (ICP), Nelsono-Atkinso meno muziejaus, Čikagos šiuolaikinės fotografijos muziejaus (MoCP) bei Atviros visuomenės fondų rinkiniuose.

Mecenatas Živilė ir Jonas Garbaravičiai

Globėjas Rolandas Valiūnas

Parodos rėmėjai Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba

Galerijos rėmėjai Vilniaus miesto savivaldybė, Vilma Dagilienė, Romas Kinka,

„Ararat“, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“, „Namai ir objektai“, „Farrow&Ball“, „Libravitalis“.