Pašnekesys su „SAULĖ & JŪRA“ kūrinio autorėmis NDG

Lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 20 val. Nacionalinėje Dailės Galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilniuje) vyks pašnekesys su „SAULĖ & JŪRA“ kūrinio autorėmis menininkėmis Rugile Barzdžiukaite, Vaiva Grainyte ir Lina Lapelyte bei kuratore Lucia Pietroiusti.

Įsivaizduokite paplūdimį – ir save jame, arba dar geriau: stebėkite viską iš viršaus – svilinanti saulė, įdegio kremas, ryškūs maudymosi kostiumai, prakaituoti delnai ir kojos. Pavargusios galūnės, tingiai dryksančios ant rankšluosčių mozaikos. Įsivaizduokite karts nuo karto spygtelinčius vaikus, juoką, ledų vežimėlio tilindžiavimą tolumoje. Muzikalią bangų mūšą, jos raminantį ritmą (būtent šiame paplūdimyje ir niekur kitur). Vėjo plaikstomų plastikinių maišelių šiugždėjimą, tykų jų, tokių panašių į medūzas, plūduriavimą toli nuo kranto. Ugnikalnio, lėktuvo, motorinės valties riaumojimą. Paskui – dainų chorą: kasdienybės dainų, nerimo ir nuobodulio dainų, dainų beveik apie nieką. O po visu tuo: lėtą išsekusios, išeikvotos Žemės girgždėjimą, atsidusėjimą.

58-oje Venecijos meno bienalėje Auksinį liūtą laimėjusias kūrinio Sun & Sea (Marina) autores menininkes Rugilę Barzdžiukaitę, Vaivą Grainytę ir Liną Lapelytę bei kuratorę Lucia Pietroiusti apie aplinkos nuosmukio temų artikuliavimą kalbins pokalbių ciklo kuratorius Povilas Marozas.

Apie pašnekoves:

Rugilė̇ Barzdžiukaitė (g. 1983, gyvena Vilniuje) yra kino ir teatro režisierė, menininkė. Savo kūrybinėje karjeroje Rugilė tyrinėja atotrūkį tarp objektyvios ir įsivaizduojamos realybės, tuo pačiu žaismingai kvestionuodama antropocentrinį mąstymo būdą. Jos naujausias pilnametražis filmas „Rūgštus miškas“ buvo apdovanotas Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje ir šiuo metu keliauja po filmų festivalius visame pasaulyje.

Vaiva Grainytė (g. 1984, gyvena Vilniuje) yra rašytoja, dramaturgė ir poetė. Jos kūryba dažnai peržengia rutininio rašymo ribas tapdama neatsiejama tarpdalykinio polilogo dalimi ir egzistuoja radijo pjesių, operų, aplinkos performansų ir miuziklų formate. Jos esė knyga „Pekino dienoraščiai” (2012) nominuota „Metų knygos“ suaugusiųjų kategorijoje ir įtraukta į kūrybingiausių knygų dvyliktuką. 2019 m. išėjo poezijos knyga „Gorilos archyvai”, kritikų pripažinta kaip išskirtinis neo-avangardinės poezijos balsas.

Lina Lapelytė (g. 1984, gyvena Vilniuje ir Londone) yra menininkė, muzikantė ir kompozitorė. Jos kuriami performansai stipriai siejasi su muzika ir flirtuoja su populiariąja kultūra, lyčių stereotipais ir nostalgija. Lapelytės kūryba buvo pristatyta Rygos „KIM?“ galerijoje, Vilniaus „Rupert“ rezidencijoje (asmeninė paroda), Oslo „1857“ galerijoje, Malmės Šiuolaikinio meno muziejuje, Barselonos MACBA, Londono DRAF. Artimiausi pasirodymai vyks Paryžiaus „Cartier Foundation“, Tel Avivo Meno muziejuje, Prahos „Kunsthalle“.

Lucia Pietroiusti yra Londono Serpentino galerijos Bendrosios ekologijos ir viešųjų programų kuratorė. Pietroiusti parengė programas ir kuravo tokius vienkartinius ir tęstinius performansus kaip „Park Nights“, „Serpentine Cinema“ ir ilgą laiką trukusį simpoziumą apie tarprūšinę sąmonę „Žiedo forma žuvies prote“ („The Shape of a Circle in the Mind of a Fish“, kartu su Filipa Ramos). Šiuo metu Pietroiusti dirba ekofeminizmo, naujųjų materializmų, mistikos, aplinkosaugos ir sudėtingumo teorijos tarpdisciplininėse srityse.

Apie 26ąjį Architektūros Fondo pokalbių ciklą:

Už paviršutiniško techninio kraštovaizdžio ir viešųjų erdvių įvardijimo „sklypo sutvarkymu“ ir siauro šias erdves kuriančių veiklų apibūdinimo „želdynų projektavimu“ slepiasi daugybė turtingų ir sudėtingų aplinkų bei erdvių, formuojamų skirtingų natūralių bei kultūrinių veiksnių. Jų kūrimas, gyvavimas ir nepaliaujama transformacija – gausybės skirtingų veiklų rezultatas. 26-asis „Architektūros fondo“ pokalbių ciklas siekia tyrinėti miesto ir užmiesčio erdves kuriančias, formuojančias bei artikuliuojančias veiklas ir apžvelgti skirtingus bei sudėtingus kontekstus, kuriuose jos veikia. Šių pokalbių tikslas – aptarti, kokias kultūrines ir aplinkosaugines vertes kuria kraštovaizdžio architektūros, bendruomeninės bei meninės praktikos, kokią prasmę jų veiklų rezultatai turi skirtingoms viešąsias erdves naudojančioms žmonių grupėms. Kviesdami pašnekesiams su žinomais menininkais, kraštovaizdžio architektais, architektais, vystytojais ir bendruomenių atstovais tikimės, jog šis ciklas lankytojus paskatins kritiškai įvertinti vietinės kultūros santykį su kraštovaizdžiu, viešosiomis erdvėmis ir aplinka bendrąja prasme bei kūrybinėmis veiklomis, kurios ją transformuoja.

Pokalbis vyks anglų kalba. Įėjimas nemokamas.

Renginio rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
ACO
Tarkett Lietuva
Exterus / ištikimi sienoms