Penktoji Nidos doktorantų mokyka „Tweezers & Squeezers“ apie meninio tyrimo metodus

Rugpjūčio 21 – 26 d. VDA Nidos meno kolonijoje vyksta penktoji Nidos doktorantų mokykla „Tweezers & Squeezers“. Intensyviuose vasaros kursuose dalyvaujantys doktorantai kartu su kviestiniais lektoriais šiemet nagrinėja vizualiųjų menų, dizaino ir architektūros tyrimų metodus ir metodologijas.

 Meno, dizaino, architektūros, medijų ir meno istorijos doktorantūros bei podoktorantūrinių studijų studentams skirtą programą VDA Nidos meno kolonija vykdo nuo 2012-ųjų. Penktąjį kartą rengiamoje vasaros mokykloje dalyvauja 15 atrinktų dalyvių, studijuojančių 9 Europos universitetuose, du iš jų – programos partneriai – Aalto universiteto Meno, dizaino ir architektūros mokykla (Aalto ARTS) Helsinkyje ir Helsinkio menų universitetas. Kasmet siūlanti apsvarstyti vis kitą aktualią akademinę temą, Nidos doktorantų mokykla šiemet pavadinta „Tweezers & Squeezers“. Pavadinime atsiradę pincetai ir spaustukai iš tiesų kviečia pasvarstyti apie rimtesnius, moksliniams tyrimims reikalingus įrankius – tyrimų metodus ir metodologijas.

Vienas didžiausių iššūkių doktorantūrą studijuojančiam tyrėjui – apsibrėžti tinkamą tyrimo metodologiją. Jei studijos pagrįstos kūrybine veikla, dažnai kyla klausimų, ar gali šios meno ar dizaino praktikos būti pagrindiniu tyrimo metodu? Kaip tyrimo metodai, arba profesoriaus Henko Slagerio žodžiais – methodicy – turėtų būti aprašyti? Kaip išvengti metodologinio pertekliaus? Ar pasirinktas tyrimo metodas padeda, ar apriboja atliekamą tyrimą? Ar apie tai reikėtų galvoti pradedant ar baigiant savo tyrimą ir disertaciją? Kokiu santykiu teorija ir praktika tyrime suderėtų geriausiai, ir kokia filosofine arba teorine mokykla pasiremti, kad argumentai būtų pagrįsti? Į šiuos klausimus savaitę trunkančių kursų metu padeda atsakyti seminarus vedantys kviestiniai lektoriai iš rinktinių užsienio universitetų, Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus universiteto.

Šiemet doktorantų mokykloje apie mokslą kaip pašaukimą ir metodologiją kaip likimą pasakoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas, filosofas dr. Kęstas Kirtiklis. VDA atstovauja menininkas Konstantinas Bogdonas jaunesnysis. Apie tyrimų rezultatų viešinimą savo paskaitoje pasakoja Londono menų universiteto Central Saint Martins koledžo tyrėja dr. Joanne Morra. Žurnalo Visual Culture įkūrėjas ir redaktorius Dr. Marquard Smith svarsto apie aktualius ir perspektyvius tyrimų objektus. Aalto universiteto Meno, architektūros ir dizaino katedros profesorė dr. Sofia Pantouvaki konsultuoja studentus apie skirtingų metodologijų taikymą. Prof. Dave‘as Beechas iš Gioteborgo universiteto Valando akademijos pasakos, kodėl pats taip nemėgsta tyrimo metodologijų.

Nidos doktorantų mokykla yra laipsnio nesuteikianti akademinė Nidos meno kolonijos programa, kuri susideda iš intensyvių vasaros kursų ir doktorantų rezidencijų. Šios mokyklos tikslas – naujas žinias generuoti už įprastų mokymosi modelio ribų bei tapti patrauklia Europos akademines meno institucijas apjungiančia alternatyva trečiosios pakopos studentams. Sėkmingai užbaigus Nidos doktorantų mokyklos kursus studentui suteikiami 5 akademiniai (ECTS) kreditai.

Iliustracijoje: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojo, filosofo dr. Kęsto Kirtiklio paskaita „Mokslas kaip pašaukimas, metodologija kaip likimas“. Julijos Navarskaitės nuotrauka